Vilniaus jėzuitų naujokyno gnomos

LTStraipsnyje skelbiamos ir komentuojamos unikalios Lietuvos kultūroje Vilniaus jėzuitų naujokyno gnomos (1611-1617 m.), analizuojami inskripcijų šaltiniai, jų citavimo ypatybės, įrašų paskirtis bei pobūdis. Jėzuitiškas dvasingumas, nukreiptas prieš griežtą sacrum ir profanum atskyrimą, ypač akcentavo nuolatinį reflektuojamą asmens buvimą Dievo akivaizdoje, savotiškai pašventindamas žmogaus kasdienybę. Tad gnomos, kreipiančios besiilsinčio (įrašai bendrajame kambaryje ir sode), žengiančio ir kopiančio valgančio ir klausančio dvasinio skaitymo, ruošiančio valgį, sergančio, miegančio, įžengiančio pro vartus vienuolio žvilgsnį Dievop, turbūt neatsitiktinai pirmiausia atsirado būtent jėzuitų namuose, ir būtent naujokyne, kur formuojami vienuolių gyvenimo pagrindai. Akivaizdu, kad būtent ugdomoji gnomų paskirtis buvo bene svarbiausia. Tą liudija ir didaktiškas skaityti, kartoti ir įsiminti skirtų gnomų turinys bei jų forma; tą patvirtina ir intencijos tuometinio naujokų magistro Bartilijaus, kuris "energingai rūpinosi, kad naujokai nuo pat pradžių įprastų užimti protą maldingais [dalykais] ir nuolatiniu dieviškų dalykų atminimu". Gnomos, kaip mnemotechninė ugdymo priemonė, buvo sakytinės ir rašytinės kultūros paribyje: užrašytos jos turėjo būti nuolatos skaitomos balsiai, kad būtų įsimintos. Tiek iš dalies gnomų turinio, tiek iš A. Ko-jalavičiaus liudijimo akivaizdu, jog kai kurios inskripcijos funkcionavo ne savarankiškai, o kaip embleminiai įrašai - šalia tapyto vaizdo, atskleidžiančio tikrąją inskripcijos prasmę.Reikšminiai žodžiai: Gnomos; Jėzuitų naujokynas; Vilnius; Gnomes; Jesuit novitiate; Vilnius.

ENThe author introduces and provides a description of the gnomes, a unique phenomenon in Lithuanian culture, at the Jesuit novitiate in Vilnius. The inscriptions, with which the novitiate was decorated between 1611 and 1617 on the commission of the novice-master Father Laurynas Bartilijus SJ, have not survived or have not been uncovered, with the exception of one small detail; the texts of the gnomes are published from the notebook of Father Mikalojus Kopecas SJ (c. 1615-1658). The main source of the inscriptions is the Scriptures; in addition to anonymous versified pieces on the cultivation of monastic virtues and perfection, there are three quotations from St Bernard of Clairvaux. The Holy Scriptures and St Bernard are cited employing accommodation. The entries that appeared in the garden, corridors, staircase, anteroom, refectory, workroom, dormitories, near the doorkeeper's room, infirmary and kitchen of the novitiate should have encouraged a constant contemplation in the presence of God and should have helped the novices to acquire the essential monastic virtues. In accordance with the biographer, the novitiate's master Bartilijus made energetic efforts to accustom the novices from the very beginning to occupy their mind with praying and permanent concentration on the divine matters. As a mnemonic tool of training, gnomes were on the margins of the spoken and written culture: appearing in the written form, they had to be continuously read aloud so that it was possible to memorize them. Some inscriptions did not function independently; they acted in conjunction with a painted image to reveal the real meaning of the inscription. [From the publication]

• Edukologija / Education
• Teologija / Theology
• Istorija / History