LTStraipsnyje nagrinėjama rankraštinio vokiečių–lietuvių kalbų žodyno Clavis Germanico- Lithvana (C) pagrindinio leksikos sluoksnio vokiškojo registro struktūra. Jame keliamas klausimas, ar C, kuris buvo sudarytas remiantis įvairiais šaltiniais, laikomasi nuoseklios leksikografinės strategijos. Tuo tikslu nagrinėjama žodyno pagrindinio leksikos sluoksnio vokiškojo registro struktūra, ypač atsižvelgiant į lematizavimo ir alfabetizavimo principus. Tyrimas parodė, kad C kaip atskiros lemos pateikiami labai įvairaus pobūdžio leksiniai vienetai ir strukūros (žodžiai, žodžių formos, žodžių junginiai, posakiai ir pan.). Nors žodyno sudarytojas stengėsi laikytis vienodos lemų pateikimo tvarkos, daugybę kartų jam nepavyko išvengti nukrypimų, skirtumų ir nenuoseklumo, atsiradusių visų pirma dėl šaltinių įvairovės. Kai kurie nukrypimai gali būti aiškinami ir praktiniais sudarytojo sumetimais, mėginimu atspindėti kalbinę realybę, noru pateikti vartotojui kuo naudingesnę informaciją. Ne visuomet aiškūs lemų atrankos principai, nevienoda jų pateikimo forma ir tvarka liudija, kad autorius neturėjo griežtos ir vientisos leksikografinės strategijos, dažniausiai perimdavo šaltinio pateikimo principus, o kartais elgėsi spontaniškai ir padarydavo savų pakeitimų, kurių motyvus galima tik nuspėti. Akivaizdu, kad žodyno sudarytojo pirminis tikslas buvo surinkti kuo platesnės apimties leksikografinę medžiagą, bet ne nuosekliai ją apdoroti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žodynas; Leksika; Registrai; Šaltiniai; Lematizavimas; Alfabetizavimas; Lema; Atranka.
ENThe article looks into the structure of the German register of the main lexical layer of a manuscript German-Lithuanian dictionary Clavis Germanico-Lithvana (C). A question is raised whether C, which was compiled based on various sources, follows coherent lexicographical strategy. In order to answer the question, the structure of the German register of the main lexical layer of the dictionary is analyzed with particular focus on the principles of lemmatisation and alphabetisation. The research showed that C presents lexical units and structures of highly varied nature (words, word forms, word groups, expressions etc.) as separate lemmas. Although the dictionary compiler attempted to follow a unified order of lemma presentation, quite a number of times he did not succeed in avoiding deviations, differences and inconsistency caused firstly by the variety of sourced. Some deviations may also be explained by practical purposes of the compiler, his attempts to reflect the linguistic reality, a wish to provide the user with as useful information as possible. Principles of lemma selection that a re not always clear and varied form of their presentation prove that the author did not have a strict and solid lexicographical strategy, in most cases he used to take over the presentation principles of the source and sometimes was spontaneous to make his own changes, the motives of which can only be speculated on. Obviously, the prior aim of the compiler of the dictionary was to gather lexicographical material of as broad volume as possible rather than to process it coherently.