Dailininko statuso problema LDK

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dailininko statuso problema LDK
Alternative Title:
Status of the artist in the Grand Duchy of Lithuania
In the Journal:
Menotyra. 2004, Nr. 2 (35), p. 1-6
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama dailininko vertinimo Lenkijos ir Lietuvos valstybėje raida ir apibūdinamas dailininko socialinis statusas remiantis XVII a. II pusės - XVIII a. Vilniaus miesto archyvinių šaltinių informacija apie įprastinius socialinio gyvenimo rodiklius - materialinę padėtį, socialinius ryšius ir visuomeninį gyvenimą. Dailininkų statuso kaita buvo susijusi su jų atsiskyrimu nuo amatininkų. Nuo Renesanso epochos Vakarų Europoje, pirmiausia Italijoje, ima plisti idėja, kad dailininko darbas remiasi mąstymu ir vaizduote, skirtingai nuo amato, kuris esąs tik paprastas rankų darbas. Miestuose dailininkai ėmė kovoti su cechine sistema, siekdami, kad dailei būtų suteiktas laisvųjų menų rangas. Socialinio ir ekonominio statuso analizė rodo, kad dailininkų pajamos ir turtinė padėtis įvairavo, tačiau nedaug skyrėsi nuo amatininkų. Tai galėtų patvirtinti, kad dailininkų ir amatininkų darbai buvo vertinami panašiai. Geresnę padėtį užimdavo turintys papildomų, su daile nesusijusių pajamų. Miestiečių bendrijose dailininkai užimdavo išskirtinę padėtį, tačiau valdančiajam elitui su retomis išimtimis, kaip ir amatininkai, nepriklausė. Dailininkų atsiskyrimo nuo amatininkų procesas vargiai pastebimas LDK istoriniuose šaltiniuose, tačiau skirtis tarp dailininko ir amatininko visuomenėje egzistavo. Užsiėmimas daile imtas labiau vertinti tik Apšvietos epochoje, bet patys dailininkai nesulaukė didesnio pripažinimo.Reikšminiai žodžiai: Dailininkai; Amatininkas; Statusas; Cechas; Socialiniai ryšiai; Turtinė padėtis; Visuomeninis gyvenimas.

ENThe article discusses the development of view of an artist in the Polish – Lithuanian Commonwealth and characterizes the social status of an artist referring to the information on the common indicators of social life, i. e. the material conditions, social relations and social life, provided by the archive sources of Vilnius city of the 2nd half of the 17th century – the 18th century. The development of the status of artists was related to their separation from craftspeople. Starting from the Renaissance in the Western Europe, first of all in Italy, there emerged the idea that the work of an artist is based by imagination and cognition, differently from that of a craftsman, which only is manual labour. In the cities artists commenced fighting the guild system, in order to obtain the rank of free art. The analysis of the social and economic status shows that the artists’ income and material conditions were uneven, however they were not significantly different from those of craftspeople, which evidences that artists’ and craftsmen’s works were evaluated in a similar manner. The better living conditions were obtained by those having additional income, not related with art. In urban communities artists occupied an exceptional position, however, the same as craftspeople, they did not belong to the ruling elite, with rare exceptions. The process of separation of artists from craftspeople is sparsely reflected in the historical sources of the Grand Duchy of Lithuania however there was a divide between artists and craftspeople within the society. Engagement in arts was commenced to be valued only during the Age of Enlightenment, however the artists themselves did attain a greater recognition.

ISSN:
1392-1002; 2424-4708
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12236
Updated:
2018-12-17 11:21:53
Metrics:
Views: 56    Downloads: 12
Export: