Subsidiarumo principas ir jo taikymas valstybės valdymui ir vietos savivaldai : disertacija

LTDisertacijoje yra analizuojamas subsidiarumo principas kaip vienas pagrindinių šiuolaikinės jurisprudencijos, žmogaus teisių apsaugos, socialinio sugyvenimo, valstybės valdymo ir savivaldos socialinio veiksmingumo metodų. Disertacijoje pateikiama subsidiarumo sampratos raida, jo vartojimo reikšmių analizė, leidžianti subsidiarumą suvokti kaip etinę ir socialinę vertybę, kuri yra svarbi formuojant vertybines nuostatas, toliau plėtojant socialinę teisinę valstybę, didinant institucinių sistemų valdymo efektyvumą, asmens teisių saugos ir jų įgyvendinimo veiksmingumą valstybės organizacijoje. Disertacijoje aptariami teoriniam subsidiarumo principo sampratos suvokimui ir jo praktiniam taikymui svarbūs Europos Sąjungos teisės aktai ir institucijų dokumentai, parodoma kaip jį taikant identifikuojamos Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijų kompetencijos bei, vadovaujantis sprendimų priėmimo žemiausioje valdymo grandyje (arčiausiai piliečių) principu, valstybėje paskirstomi įgaliojimai skirtingo (valstybinio, regioninio ar vietos) valdymo lygmens institucijoms. Disertacijoje pateikiama nacionalinės teisės aktų, įtvirtinančių subsidiarumo principą, analizė, aptariamas šio principo poveikis teisinių institutų sistemai, jo panaudojimas valstybės valdymui ir vietos savivaldai, apibūdinama subsidiarumo principo paskirtis valdžios institucijų sąrangoje, nustatant ir atribojant institucines galias, parlamentinės ir administracinės kontrolės objektą, nagrinėjamos šio principo praktinio taikymo decentralizuojant ir demokratizuojant valstybės valdymą problemos, aktualizuojami neracionalaus kompetencijų paskirstymo tarp Lietuvos valstybės institucijų pavyzdžiai, kartu bandoma atskleisti tokio neracionalaus valdymo priežastis bei pateikti siūlymus, kaip galima būtų šių problemų išvengti. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyzes the subsidiarity principle as one of the key methods of social performance of modern jurisprudence, protection of human rights, social harmony, state governance and self-government. The dissertation presents the evolution of the concept of subsidiarity, analysis of the meanings of its use to enable the understanding of subsidiarity as an ethical and social value, which is important in shaping the value orientations, in further development of the social state, improving the efficiency of institutional system management, protection of individual rights and their effective implementation in the state organization. The dissertation analyzed the European Union legislation and documents of institutions important for the understanding of the concept of subsidiarity and its practical application, by demonstrating how through the application of this principle the competences of the institutions of the European Union and national authorities are identified and, based on the principle of decision making in the lowest link of the management chain (closest to the citizens) the state distributes authorisations for the institutions of the different management level (national, regional or local).The dissertation presents the analysis of national legislation which imposes the principle of subsidiarity, discussed the impact of the principle on the system of legal institutes, its use in the state governance and local self-government, characterizes the subsidiarity principle in the general institutional framework, in setting and the delimitation of institutional powers, the object of parliamentary and administrative control, and analyses the practical problems of the application of this principle in the decentralization and democratization of state governance, the examples of irrational distribution of competences between the Lithuanian authorities and attempts to disclose the causes for such wasteful management and present recommendations on how to avoid these problems. [From the publication]