LTBendroje sveikatos priežiūros sistemoje prioritetine sritimi tampa pirminės sveikatos priežiūros plėtra. Šiuo atžvilgiu kinta sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų veikla - šalia gydomųjų funkcijų vis dažniau akcentuojamos ir psichologinės bei socialinės sveikatos problemų sprendimo funkcijos. Taigi didelę šeimos gydytojų profesinės veiklos dalį sudaro probleminės situacijos, kurių sprendimui nepakanka vien į biomedicinos sritį orientuotos kompetencijos; labai svarbi tampa psichosocialinė, vadybinė, pedagoginė kompetencija. Besikeičiantis požiūris į gydytojo profesiją sąlygoja gydytojų profesinio rengimo bei nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo kaitą. Todėl, reformuojant Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros sistemą, prioritetinėmis sritimis laikytina ne tik šeimos gydytojų veiklos kaita, bet ir šeimos gydytojų rengimas, rengimo curriculum atnaujinimas ir tobulinimas. Šiame kontekste aktuali tampa tyrimo problema – prieštaravimas tarp sparčių šeimos gydytojų veiklos pokyčių, gydytojų kompetencijų poreikio kaitos ir galimybių jas įgyti universitetinėse studijose. Šiame darbe siekiama atsakyti į probleminį klausimą: kaip parengti šeimos gydytoją, kuris galėtų sėkmingai įgyvendinti pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės keliamus reikalavimus? Disertaciniame darbe pagrindžiamas šeimos gydytojų profesinio rengimo modelis, remiantis kompetencijų tyrimo rezultatais, apibrėžiamos šeimos gydytojų veiklos sritys ir kompetencijos, kurios lemia šeimos gydytojų profesinio rengimo curriculum tobulinimą. Svarbus aspektas – probleminio mokymosi sistemos integravimo į šeimos gydytojų rengimo curriculum mokslinis pagrindimas. [LMT]
ENIn a general health care system the development of primary health care becomes the priority area. From this point of view the activity of health care system employees should change; beside the medical functions the functions for solving psychological and social health problem are more frequently highlighted. Therefore, a big part of the professional activity of family doctors consists of problematic situations, for which the biomedical competencies alone are not sufficient to solve; psychosocial, managerial, and pedagogical competence becomes very important. The changing attitude towards the profession of a doctor conditions change in medical professional preparation, and constant qualification improvement. Therefore, in order to reform the Lithuanian primary health care system, not only a change in family doctors’ activity, but also in the professional training of family doctors, and the renewal and improvement of the training curriculum are expected to be the priority areas. The research problem becomes topical in this context – a contradiction between quick changes in family doctors’ activity, the changing requirements of doctor competences and possibilities for acquiring them during university studies. This paper attempts to answer the problematic question: how to prepare a family doctor to successfully implement the requirements demanded by the primary health care system and society? A model of family doctors’ professional preparation is outlined in this thesis with reference to the competence research results; and the activity areas and competences of family doctors which determine the improvement of the curriculum for their professional training are defined. The scientific grounding of the integration of problem-based learning system into the curriculum for family doctor training is an important aspect.