LTStraipsnyje, analizuojant egzilio poetės Danutės Paškevičiūtės kūrybą, plėtojama Lietuvos – „prarastosios tėvynės“ – vizija. Nors poetė gyvena Jungtinėse Valstijose, eiles ji ir toliau kuria savo gimtąja kalba. Lietuvių egzilio poezijos tyrinėjimai yra dalis projekto, pavadinto „Ne vien angliškai“, kurio tikslas – daugiakultūrėje amerikietiškoje arenoje, šalia visuotinai įsigalėjusio angliškojo diskurso, atrasti vietą ir tautinėms literatūroms. Straipsnyje teigiama, jog JAV egzistuojanti kultūrinė įvairovė gali pasitarnauti kaip išeities taškas įvairių tautų literatūros tyrinėjimams; taip pat kuriant nehierarchinį tarpkultūrinio bendradarbiavimo modelį Europos integracijos ir masinės globalizacijos kontekste.Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Nacionalinis identitetas; Identiteto transformacija; Multikultūriškumas; Imigracija; Kultūriniai hibridai; Multikultūrizmas.
ENThe paper presents a vision of Lithuania as a lost homeland through analysis of the poetry of Danutė Paškevičiūtė, a Lithuanian émigré poet, who lives in the United States but continues to write in her native language. The research into Lithuanian émigré poetry is part of a project called “Not just in English”, which aims at finding a place for ethnic literature in the American multicultural arena alongside the ubiquitous discourse in English. The article also claims that the cultural diversity of the United States could serve as a point of departure for research into ethnic literature and for the establishment of a non-hierarchical model of intercultural cooperation in the context of both Euro-integration and massive globalisation.