LTStraipsnyje pristatomas Lietuvoje iki šiol mažai žinomas socialinių mokslų tyrimų metodas – kiekybinė turinio analizė. Diskursyvus viešosios politikos pobūdis ir simbolinėmis – tekstinėmis, garsinėmis ar vaizdinėmis – formomis išreikštos komunikacijos gausa viešosios politikos procesuose yra veiksniai, įgalinantys jos analizėje taikyti kiekybinės turinio analizės metodologiją. Todėl šiuo straipsniu siekiama nubrėžti bendrąsias gaires, kada ir kuo šis metodas gali būti naudingas viešosios politikos analizėje, t. y. kokias išvadas apie viešosios politikos diskurso subjektus (skleidėjus ir priėmėjus) galima daryti pagal jų diskurso turinį. Taip pat pateikiama apibendrinta schema, pagal kurią viešosios politikos tyrinėtojas galėtų pasirinkti simbolinių duomenų šaltinius, naudotinus empiriniame tyrime. Akcentuojama, kad kiekybinė turinio analizė atskleidžia savo stipriąsias savybes tada, kai reikia atlikti platų, išsamų, ilgalaikį, praeities įvykius nagrinėjantį, į socialinį pasaulį nesikišantį ir(ar) pakartotinį itin gausios socialinės komunikacijos bei socialinių prasmių turinio tyrimą. [Iš leidinio]
ENThe article presents one of social research method – content analysis which is still scarcely known to Lithuanian research community. Discursive nature of public policy and vast amounts of communications expressed in different symbolic (textual, sound and visual) forms in the processes of public policy are the key factors implying the potential fruitful use of quantitative content analysis in the research projects. Therefore, the attempts are made to chart the framework of when and how this method might be most efficient in the public policy analysis. The emphasis is placed on the advantages of this method. When scientist needs to conduct extensive, comprehensive, longitudinal, unobtrusive and/or repeated analysis of the contents of huge amount of social communications or social meanings method of content analysis is rather useful. [From the publication]