Demokratinė politika ir informacijos visuomenės iššūkiai

LTKiekviename istoriniame laikotarpyje politinės komunikacijos formos turi atitikti bendresnes socialinės komunikacijos formas. Informacinės revoliucijos amžiuje politinis valdymas reiškia pirmiausia informacijos valdymą, o informacija tampa valdžios ir įtakos sinonimu. Informacijos cirkuliacija yra politinės sistemos veikimo pagrindas, o politinė komunikacija yra ta funkcija, kurią įgyvendina visos sistemos struktūros. Lietuva, kaip demokratinė valstybė ir visuomenė, esanti prie XXI amžiaus slenksčio, nėra išimtis iš bendrojo politinės komunikacijos konteksto pirmiausia technologine prasme. Televizija yra svarbiausias politinės informacijos šaltinis. Nuo 1996 m. vis svarbesnę reikšmę politinėje komunikacijoje įgyja internetas. Tačiau politinės komunikacijos technologijos, jų šiuolaikiškumas ar senamadiškumas yra, be abejo, tik viena, daugiausia išorinė, informacijos visuomenės dalis. Ne mažiau svarbu, kiek demokratinė politika skatina informacijos visuomenės raidą. Lietuvos partijų ir vyriausybių programų turinio analizė rodo, kad informacijos visuomenės plėtros problemoms skiriama per mažai dėmesio. Politinės strategijos trūkumas plėtojant informacijos visuomenę Lietuvoje turi kelis aiškiai apčiuopiamus padarinius. Viena vertus, bendras raidos tempas yra aiškiai nepakankamas. Kita vertus, informacinių išteklių pasiskirstymas yra netolygus ir galimybės nuolat jais naudotis atskiroms visuomenės grupėms vis labiau skiriasi. Ne mažiau svarbu žinoti, kokius informacijos visuomenės iššūkius gali patirti demokratinė politika ir jos procedūros.Šioje srityje galima pažymėti keturias tendencijas. Informacinės technologijos sumažina fizinę distanciją, o centro ir periferijos konfliktas, kaip viena iš lūžių linijų, formavusi politines partijas ir partines sistemas, gerokai praranda savo reikšmę. Antras aspektas radikaliai transformuojamas informacinės visuomenės yra žinių, tarp jų ir politikos naujienų operatyvumas. Politikos naujienų greitis yra svarbus dviem aspektais. Pirma, sutrumpėja laikas sprendimų priėmimui. Antra, spartėja politinė mobilizacija, jos greitis ir galimybės. Trečias aspektas yra sąveikos, interaktyvumo dimensija. Informacinės technologijos keičia demokratinio dalyvavimo sąlygas, jas išplėsdamos ir supaprastindamos. Vertybinė universalizacija arba ketvirtas aspektas, galima sakyti, yra informacijos visuomenės poveikio padarinys. Politinių vertybių virsmas bendromis, politinių diskursų suartėjimas skirtingose pasaulio bendruomenėse yra akivaizdūs reiškiniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politika; Demokratinė visuomenė; Political communication; Social communication; Influence.

ENHistorically forms of political communication need to be congruent to general forms of social communication. Political administration is, first of all, management of information in the era of information revolution. Moreover, an information becomes a synonym of power and influence. However, technologies of political communication represent rather the external side of the information society development. It is even more important to know - to what extent democratic policy encourages development of the information society? The content analysis of Lithuanian party manifestos and governmental programs reveals that the information society lacks an attention in these documents. The absence of clear political strategy towards development of the information society leads, at least, to few negative consequences. On the one hand, a general speed of the IS development is relatively slow, and, on the other, a distribution of the IS resources is becoming increasingly unequal to different social groups. Nonetheless, it is important even today to forecast the IS challenges to democratic politics and, especially, to its procedures. At least, four developments might be mentioned in this context. First, the information technologies are leading to decrease a physical distance, and the old center - periphery conflict, that played great role in the formation of the multi-party systems in Western Europe, might loose its strength in case of Lithuania.Second, the IS changes tremendously the speed of political information and communication. It means that the time of decision - making is becoming shorter and shorter as well as a speed of political mobilization increases too. Third aspect, which is challenged by the IS, is an interaction between ordinary citizens and politicians. The information technologies are changing conditions of political participation making politicians more and easier accessible to ordinary citizens. The certain commonality of political values seems to be the fourth outcome of the information revolution. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Politikos mokslai / Political sciences