Socialinis konfliktas Lietuvoje: ištakos ir apraiškos

LTStraipsnyje nagrinėjama socialinių permainų visuma Lietuvai pradėjus restruktūrizuoti ūkį ir integruojantis į Europos Sąjungą. Atsekamos socialinio konflikto ištakos ir pobūdis. Parama, kuri buvo gauta vykdant ekonomines, administracines ir kitas reformas, spartino pokyčius, tačiau ir didino socialines įtampas bei konfliktus. Pradėjo rastis socialinis užribis, kuris šiuolaikinėse visuomenėse laikomas sudėtingiausia ir skaudžiausia socialine problema, ryškiausia konfliktiškumo išraiška. Socialinė politika buvo nukreipta į jau susidariusių problemų sprendimą, tačiau buvo silpna prognostiniu, prevenciniu požiūriu. Ypač tai pasakytina apie aplinkybes, kuriomis formavosi vidurinė klasė. Su šiuo procesu glaudžiai siejasi socialinės tvarkos, stabilumo būklė visuomenėje. Aptariamos kai kurios horizontaliosios nelygybės apraiškos, pavyzdžiui, regioniniai skirtumai pagal ekonominio išsivystymo, nedarbo, investicijų rodiklius. Pateikiamas būdingo tam laikotarpiui socialinio konflikto aprašymas, parodant jo tiesioginių ir netiesioginių dalyvių veiksmų ribotumą, menką socialinio dialogo kultūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialiniai naujadarai; Socialinės įtampos; Konfliktai; Konfliktų valdymas; Social formations; Social tensions; Conflicts; Conflict management.

ENThe article deals with the radical social changes in Lithuania during the time of post communist reconstruction of its economics and integration into European Union. The support which Lithuania has been receiving from the World Bank, international foundations, know-how relationships with the countries with free market economy and democratic systems gave the impulses resuiting in speeding up the process of reforming the economical and administrative systems. However, the prompt and deep alterations caused the tensions and conflicts in social life. The problem of social outsiders has become a significant phenomenon of public life. The governmental policy of the new independent state was oriented to the problems that were already evident. There was a lack of capacity to prognosticate and prevent some negative social consequences of privatization, bankruptcies, etc. The middle class, which usually is basic in the social structure of rich countries, here was in the process of its formation. The arisen horizontal inequality is characterized. The regional differentiation in the economical development, unemployment rate, investment became evident. A case study of one of the conflicts between employees and employers shows the low culture of social dialogue, the lack of will and skills to discuss the problem in which both sides are involved. [From the publication]