Diržių kapinynas žiemgalių kultūros kontekste

LTPakruojo r., Žeimelio sen. esantis Diržių kapinynas priklausė kadaise Lielupės ir Mūšos baseine gyvenusiems žiemgaliams. Archeologinių tyrimų metu buvo ištirtas ~ 950 m2 plotas, rasti 92 kapai ir daugiau nei aštuoni šimtai archeologinių radinių. Diržių kapinyne buvo laidojama nuo III a. iki XII a., nors dauguma rastų kapų yra datuojami VIII a. - IX a. Šiame kapinyne mirusieji buvo laidojami nedeginti, aukštielninki, ant krūtinės sudėtomis rankomis, ištiestomis kojomis, laidojami įvairiame gylyje. Pagal rastas įkapes buvo nustatyta 63 kapuose palaidotų asmenų lytis: 20 - vyrų, 25 - moterų, 18 - vaikų. Vyrai ir moterys buvo laidojami priešingomis kryptimis. Išskirtinai Žiemgaloje VII - VIII amžiais buvo pastebėta laidojimo krypties pokyčių. Nepaisant to, kad Diržių kapinynas yra apardytas dėl ūkinės, statybų bei "senienų mėgėjų" veiklos, jame galima rasti unikalių archeologinių radinių, kaip antai geriamojo rago apkalą (kapo Nr. 21), liudijantį apie sudėtingus laidotuvių proceso ritualus. Žiemgalių moterų kapuose gana dažnas reiškinys yra ylos, padedantis nustatyti mirusiųjų lytį. Žiemgalių gyventi plotai šiaurėje ribojosi su lybiais, rytuose - su sėliais, pietuose - su žemaičiais ir aukštaičiais, o vakaruose - su kuršiais. Rasta Diržių kapinyno archeologinė medžiaga atspindi tarpgentinius ryšius.Reikšminiai žodžiai: Diržių kapinynas; žiemgaliai; VIII-IX a. įkapės; Apavas; Geriamasis ragas; Diržiai Cemetery; The Semigallians; Gravegoods of 8-9th cent.; Footwear; Drinking horn.

ENThe mound of Diržiai, existing in the Žeimelis eldership of Pakruojis district belonged to the Semigallians, which inhabited the catchment of Lielupė and Mūša. During the archeological studies the area of about 950 m2 was examined, 92 graves and more than eight hundred archeological findings were discovered. People were buried at the mound of Diržiai from the 3rd till the 12th century, although the majority of the discovered graves are dated the 8th – 9th century. The dead were buried without burning, down on their backs, with their hands placed on the chest, their legs straightened, buried at different depth. According to the found shrouds the gender of the persons, buried in 63 graves was identified: 20 women, 25 men and 18 children. Men and women were buried in opposite directions. Exceptionally in the Semigallia in the 7th – 8th centuries the changes of direction of burying were noticed. Despite the fact that the mound of Diržiai has been destroyed as the result of economic, construction and “antique lovers’” activities, it still provides unique archeological findings, such as the coating of the drinking-horn (grave No. 21), evidencing the complex rituals of the process of funeral. Bodkins are a quite frequent phenomenon in the graves of Semigallian women, which helps to identify the gender of the dead person. The areas, inhabited by Semigallians bordered the Livonians on the North, Selonians on the East, Samogitians and Upper Lithuanians on the South and Curonians on the West. The archeological materials, found in the mound of Diržiai, reflect the intertribal relations.