Educational capacity of the law and penitentiary practice: Thomas Aquinas and Michel Foucault
LTStraipsnyje nagrinėjama viduramžių teologo ir filosofo Tomo Akviniečio teisės teorijos auklėjamasis aspektas bei vieno iš žymiausių šiuolaikinių prancūzų filosofų Michel Foucault socialinė teorija, kurioje atskleidžiami transformuoti asmenybės ir visuomenės santykiai. Abiejų autorių konstruojamos teorijos ne tik atskleidžia įstatymo auklėjamąją galią ir perauklėjimo praktiką, bet ir keičia pačią žmogaus ugdymo paradigmą. Auklėjimą įstatymu T. Akvinietis vertina kaip priemonę, turinčią ne tik baudžiamąją, bet ir auklėjamąją galią. Teisingų įstatymų priėmimas ir jų vykdymas veiksmingiau ugdo žmogaus teisinę ir moralinę sąmonę, negu nusikaltusio piliečio auklėjimas baudžiamąja jurisdikcija prievarta ribojant jo laisvę. Šiuolaikinė Vakarų kultūra, patyrusi socialinę, ekonominę, kultūrinę ir moralinę krizę, pakeitė požiūrį ir į auklėjamąją įstatymų galią. M. Foucault analizavo asmenybės suverenaus Aš susvetimėjimo procesą, kuris vyksta socialinių pokyčių gelmėje, veikiant disciplinarinėms institucijoms. Atkreipęs dėmesį į tų institucijų plėtrą bei jų biurokratinį (anonimišką) funkcionavimą, M. Foucault pabrėžė žmones disciplinuojančių mechanizmų įtaką pavaldiniams, kurie, pasitelkus specifines prievartos formas ir procedūras, ugdomi pagal individų visuomenei naudingumo koeficientą. Šiame procese ypač reikšmingas žinijos ir valdžios bendradarbiavimas, suteikiant žmogui socialinę ir asmeninę tapatybę, keičiant subjektą objektu, atskiriant jį tiek nuo savęs paties, tiek nuo kitų. Analizuodamas šį procesą, M. Foucault atskleidė būdus, kaip disciplinarinių institucijų įtakoje veikiamas žmogus, jo mąstymas ir elgesys. Jis akcentavo, kad asmens norminimas ir jo apribojimas vyksta mokyklose, ligoninėse, kalėjimuose ir kitose ugdymo bei perauklėjimo įstaigose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: T. Akvinietis; M. Foucault; Asmenybė; įstatymas; Auklėjimas disciplinarinės institucijos; Penitenciarinė praktika.; Aquinas; Foucault; Personality; Education; Disciplinary institutions; Penitentiary practice.
ENThis article deals with the educational aspect of the law theory of the medieval theologian and philosopher Thomas Aquinas and I with the social theory of one of the most famous modern French philosophers Michel Foucault, which brings to light transformed I relations between a personality and society. The theories of both authors not only reveal the educational capacity of the law and a I penitentiary practice but also change the very paradigm of education of man. Aquinas sees education with the help of law as a means encompassing both penal and educational capacity. Adoption of sound I laws and their execution is a more effective way to educate man's legal and moral consciousness than educating an offender by I means of criminal jurisdiction and constraint of freedom. After a social, economic, cultural and moral crisis, contemporary western culture also changed its attitude towards the educa- I tional capacity of laws. Foucault analysed the alienation process of the sovereign / that occurs in the context of social changes I and disciplinary institutions. Having turned his attention to the development of those institutions and their bureaucratic (anonymous) functioning, Foucault emphasised the influence of human disciplinary mechanism to subordinates who are being educated I in terms of the efficiency of individuals to the society under certain compulsion forms and procedures. In this process, collabora- I tion between knowledge and power has great significance seeking to provide a person with a social and personal identity, to I change the subject to the object and to detach it both from itself and others. Analysing this process, Foucault revealed the ways how a person together with his thinking and behaviour is affected under the influence of disciplinary institutions. He pointed out I that normalization and limitation of a person occur in schools, hospitals, prisons [...]. [From the publication]
