Peculiarities of student vocational maturity

• Bakševičius, Laimis
• Bijenko, Marija

LTĮvairios mokslo šakos (psichologija, sociologija, pedagogika irk t.), nagrinėdamos individo santykių su profesija klausimus, svarbiausius reiškinius apibūdina įvairiai ir labai dažnai nevienareikšmiškai - literatūroje galima sutikti tokias sąvokas kaip profesinis apsisprendimas, profesinė raida, profesinis kryptingumas, profesinis pašaukimas, profesinė orientacija, profesiniai interesai, profesinė branda, profesinės nuostatos. Daugelis autorių tiria tik kai kuriuos žmogaus santykių su profesija aspektus ir todėl juos pavadina atitinkama, specifine sąvoka. [...] Profesinės brandos problema yra plačiai nagrinėjama užsienyje, ypač JAV, nuo praeito amžiaus šešto dešimtmečio. Šia problema susidomėjo daugelis mokslininkų, kurie atliko įvairius tyrimus. Buvo sukurti profesinės brandos modeliai, iš kurių daugiausiai dėmesio susilaukė D.Super ir J.Crites modeliai. [...] Tyrimo tikslas - nustatyti studentų profesinės brandos ypatumus. Tyrime dalyvavo 132 tiriamieji - 70 tiriamųjų buvo I kurso studentai (19 - 20 m. amžiaus), 62 tiriamieji - IV kurso studentai (22 - 23 m. amžiaus). 70 pirmakursių ir 62 ketvirtakursiai atstovavo dvi studijų kryptis - biomedicininių mokslų (62 studentai) ir socialinių mokslų (70 studentų). [...] Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti šias išvadas: I ir IV kursų studentų profesinė branda skiriasi, t.y. IV kurso studentai yra labiau profesiškai brandūs nei I kurso studentai. Skirtingų studijų krypčių studentų profesinė branda yra skirtinga, t.y. socialinių mokslų krypties studentai yra labiau profesiškai brandūs nei biomedicininių mokslų krypties studentai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Profesinė branda; Profesinis apsisprendimas; Profesinės nuostatos; Vocation maturity; Vocation self-determation; Vocation attitudes.

ENDifferent sciences (psychology, sociology, pedagogics, etc.), when examining the issues of relations between an individual and his/her occupation, provide different and, quite frequently, ambiguous characterizations of the most important phenomena – such concepts as occupational determination, professional development, occupational singlemindedness, occupational calling, professional orientation, occupational interests, occupational maturity and occupational values are found in literature. Most authors examine only certain aspects between a person and his occupation and therefore call them a corresponding specific term. [...] The problem of occupational maturity is widely studied abroad, especially in the US, from the fifties of the 20th century. The problem was taken interest in by most scientists, who performed different studies. The models of occupational maturity were developed, the most attention of which was attained by the models, developed by D. Super and J. Crites. [...] The study aims at identification of the peculiarities of professional maturity of the students. 132 participants were surveyed – 70 1st year students (19 - 20 y. o.), 62 4th year students (22 – 23 y. o.). The surveyed students represented two directions of education – biomedical sciences (62 students) and social students (70 students). [...] Referring to the results of the survey the following conclusions can be made: the occupational maturity is different with the 1st and 4th year students, i. e. the 4th year students are more occupationally mature than the 1st year students. The occupational maturity of the students of different directions of education is also different, i. e. the students of the direction of social sciences are more occupationally mature than those of biomedical sciences.