LTStraipsnyje yra analizuojama sūduvių kilmė, raida bei būdingiausi bruožai, iškeliama nauja sūduvių kilmės hipotezė, t. y., kad sūduvių kultūros kristalizacijos centras buvo srityje tarp Węgorapos aukštupio ir Geldapės vidurio. Stipriai veikiant iš pietų Bogačevo kultūrai ir iš šiaurės Dolkeimo - Kovrovo kultūrai, ji atsirado I ir II m. e. a. riboje vietinės vakarų baltų pilkapių vėlyviausio etapo kultūros pagrindu. Nuo kultūros pradžios iki tautų kraustymosi vėlyvojo etapo pabaigos turime tą patį kultūrinį modelį - "sūduvių kultūrą", ką liudija ilgalaikis tų pačių laidojimo vietų naudojimas ir laidosenos tradicijos. Kapo forma, apibūdinama kaip akmenų sampilas, akmenų dėžė ir mirusiųjų deginimas, yra svarbiausias elementas, išskiriantis ją iš aplinkinių kultūrų. Būdingiausius keramikos ir nešiosenos elementus dėl šaltinių nepakankamumo nurodyti yra sudėtinga. Dauguma ankstyviausio laikotarpio radinių aptariamoje teritorijoje yra interregioninio pobūdžio. Galima daryti prielaidą, kad keramikai yra būdingos Bogačevo bei Dolkeimo - Kovrovo indų formos. Juodosios Ančios (Czarna Hancza) slėnyje II ir III amžių sandūroje susikūrė nauja mišraus pobūdžio kultūrinė grupė. Sūduvių įtaka sustiprėja vėlyvajame romėniškajame laikotarpyje. Kapų formos ir keramika dėl jos suvienodėja tautų kraustymosi laikotarpiu. Sūduvių kultūra visiškai susiformuoja išsivysčiusiame tautų kraustymosi etape. Tuo metu ji užima maksimalią teritoriją.
ENThe article analyzes the origins, development and most characteristic traits of Sudovians and raises a new hypothesis of origins of Sudovians, i. e. that the center of crystallization of the Sudovian culture was in the area between the upper Węgorapa and the middle of Geldapė. With the strong influence by the Bogaczow culture from the South and the Dolkeim – Kovrov culture from the North, the Sudovian culture emerged at the end of the 1st – beginning of the 2nd century A. D. on the basis of the latest phase of the local Western Baltic barrows culture. Starting from the beginning of the culture till the end of the late period of the movement of nations we have the same cultural model, i. e. “the Sudovian culture”, which is evidenced by the durable use of the same burial sites and the burying traditions. The forms of the grave, characterized as a mound of stones, a stone box or burning of the dead, are the most important element, distinguishing the culture from the surrounding cultures. It is rather difficult to specify the most characteristic elements of ceramics due to the insufficiency of sources. Most findings of the earliest period on the territory in question are of the inter-regional character. The presumption can be made that the ceramics characterized with the shape of vessels of the Bogaczow and Dokeim – Kovrov cultures. A new cultural group of a mixed character emerged in the Czarna Hancza valley at the end of the 2nd – the beginning of the 3rd century. The Sudovians’ influence intensifies in the later Roman period. Due to the said influence the shapes of graves and ceramics become similar during the period of the movement of nations. The Sudovian culture fully comes into existence and occupies its widest territory during the developed phase of the movement of nations.