Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje

LTPanaikinus spaudos draudimą prasiplėtė politinė erdvė veiklai. Vilniuje kūrėsi draugijos, laikraščių redakcijos, pirmosios leidyklos ir spaustuvės, buvo atidaromi knygynai. 1906 m. duris atvėrė Marijos Piaseckaitės Šlapelienės lietuvių knygynas. Naujojo knygyno savininkai - Marija ir Jurgis Šlapeliai. Knygynas užsiėmė įvairiapuse veikla - prekiavo knygomis ir kitais spaudiniais, atliko bibliotekos funkcijas (turėjo komercinį "skolinamąjį knygynėlį"), leido knygas, informacinius leidinius, atvirukus. Knygynas priklausė prie žymiausių nuolatos veikusių Vilniaus lietuvių kultūros atsparos taškų kovoje dėl lietuvių nacionalinių teisių, ypač lenkų okupacijos metais. Studija atskleidžia ne tik Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyno veiklą, bet ir lietuviškos knygos nuo spaudos atgavimo - beveik pusšimčio metų istoriją. Iš knygyno archyvų sužinome apie lietuviškų knygų leidėjus, leidimą, garsinimą, pareikalavimą, platinimą, puoselėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Knygos pamatą sudaro paskelbti įvairių autorių straipsniai, atsiminimai ir archyvinė medžiaga. Išryškinami trys pagrindiniai aspektai: politinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame knygininkai Šlapeliai veikė, asmenys, su kuriais palaikė kultūrinius ir verslo ryšius (leidėjai, knygynai, mokyklos, autoriai); Marijos ir Jurgio Šlapelių gyvenimo ir veiklos štrichai, jų žmogiškieji bruožai, siekiai ir aspiracijos; ryšiai su atskirais knygų pirkėjais Lietuvoje, gretimose šalyse, Rusijoje, Vidurio ir Vakarų Europoje, Amerikoje. Šie duomenys svarbūs lietuvių švietimo ir kultūros istorijai, lietuvių emigracijai tirti.Reikšminiai žodžiai: Asmenybės; Draugijos; Jurgis Šlapelis; Knygynai; Knygų leidyba; Knygų prekyba; Knygų prekyba Lietuvoje; Marija Šlapelienė; Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas; Vilnius; Šlapelienės knygynas; Book publishing; Bookselling; Bookshop of Šlapelienė; Bookshops; Jurgis Šlapelis; Lithuanian booktrade; Marija and Jurgis Šlapelis' Bookshop; Marija Šlapelienė; Personalities; Societies; Vilnius.

ENUpon abolition of the press ban, political space for activities expanded. Various societies, newspaper editorial offices, first publishing and printing houses established, bookshops opened in Vilnius. The Lithuanian bookshop of Marija Piaseckaitė Šlapelienė opened in 1906. Marija and Jurgis Šlapeliai were the owners of the new bookshop. The bookshop was involved in various activities: it sold books and other publications, operated as a library (had a commercial “bookshop for borrowing books”), published books, information publications and postcards. The bookshop was one of the most prominent starting points of Lithuanian culture in Vilnius, which operated on a constant basis, in the fight for the Lithuanians’ national rights, particularly in the years of Polish occupation. The study reveals not only the bookshop’s activities but also the history of the Lithuanian book from the regaining of press, which is nearly 50 years long. The bookshop’s archives tell about the publishers of Lithuanian books, their publication, promotion, demand, distribution and fostering in Lithuania and abroad. The published articles, memoirs of various authors and archival material constitute the basis of the book. Three main aspects are highlighted: the political and cultural context, in which the Šlapeliai worked, persons, who maintained cultural and business relations (publishers, bookshops, schools, authors); episodes from the life and activities of Marija and Jurgis Šlapeliai, their human traits, objectives and aspirations; relations with individual book buyers in Lithuania, neighbouring countries, Russia, Central and Western Europe, America. This data is important for the studies of the history of Lithuanians’ education and culture, as well as Lithuanians’ emigration.