Idea wolności w mowach i pismach Ignacego Potockiego

LTStraipsnyje yra analizuojama laisvės idėja Lietuvos maršalo Ignaco Potockio kalbose ir rašytiniame palikime. Senovės pasaulyje buvo sukurta daug nepriklausomų institucijų ir laisvės idėjų. Kai kurios iš jų išliko arba atgimė iš naujo Viduramžiais Vakaruose. Laisvės idėjos savo triumfo laikotarpį pasiekė XVIII a. Apšvietos epochoje gyvenę prancūzų mąstytojai laisvės sąvoką išgvildeno prigimtinės / natūralios teisės kategorijų kontekste. Straipsnyje autorius aptaria Jeano Jacqueso Rousseau, Charleso Louiso de Secondanto de Montesquieu, Francoiso Quesnay, Francoiso Marie Aroueto Voltaire, Edwardo Gibbono ir Adamo Smitho laisvės sampratas. XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje publicistai ir rašytojai kėlė su laisvės idėja susijusius klausimus. Tiek politinėje, tiek visuomeninėje erdvėje laisvė buvo laikoma vertybe. Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo laisvės sąvoka įgavo naujų prasmių. Ignacas Potockis savo kalbose ir įvairiuose raštuose didelį dėmesį skyrė laisvės idėjai, kuri buvo svarstoma politinių ir visuomeninių reformų kontekste. Jis svarstė ne tik kilmingųjų laisvės klausimą, tačiau taip pat rašė ir kalbėjo apie miestus, valstiečius, religinius santykius bei edukacines problemas ir mąstymo laisvę. Lietuvos maršalo idėjoms priešinosi Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Ignacas Potockis buvo vienas iš 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos redaktorių. Jo ir bendraminčių darbai padėjo visuomenei suformuoti laisvės viziją.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija, 1791; Apšvietos epocha; Didysis seimas; I. Potocki; Ignotas Potockis; Kalbos; Ketverių metų seimas (1788-1792); Laisvės idėja; Laisvės idėjos; Valstybės santvarka; 18 amžius; Žmogaus teisės; 18th century; I. Potocki; Idea of independent; Ignacy Potocki; Regime; Speech; State; The 3rd May Constitution 1791; The Enligtenment; The Four Years Diet (1788-1792); The Great Seym; The Idea of Freedom; The human right; The idea of liberty.

ENThe article analyses the idea of freedom in the speeches and written legacy of Ignacy Potocki, the Grand Marshal of Lithuania. A number of independent institutions and freedom ideas were created in the old world. Some of them survived or were revived in the Medieval West. The ideas of freedom reached their heyday in the 18th century. French thinkers, living in the Age of Enlightenment, examined the concept of freedom in the context of birthright / natural law categories. In the article, the author discusses the concepts of freedom proposed by Jeano-Jacques Rousseau, Charles-Louis de Secondant de Montesquieu, Francois Quesnay, Francois Marie Arouet Voltaire, Edward Gibbon and Adam Smith. In the 18th-century Polish-Lithuanian Commonwealth, publicists and writers raised issues related to the idea of freedom. Freedom was considered a value both in political and social layers. After the first split of the Polish-Lithuanian Commonwealth, the concept of freedom acquired new meanings. Ignacy Potocki focussed greatly on the idea of freedom, which was considered in the context of political and social reforms, in his speeches and various writings. He dwelled not only upon the issue of the nobility’s freedom but also wrote and spoke about cities, peasants, religious relations and educational problems, as well as freedom of thought. Bishop of Vilnius Ignacy Massalski opposed to the ideas of the Grand Marshal of Lithuania. Ignacy Potocki was one of the editors of the Constitution of 3 May 1791. His works and the works of those sharing his ideas helped the society to shape the vision of freedom.

• Anykščių krašto kryždirbys Petras Blažys (1864-1921/1922) / Jolanta Zabulytė. Tautodailės metraštis. 2018, Nr. 34, p. 33-37.
• Augimo samprata senojoje lietuvių kultūroje / Elvyra Usačiovaitė ; Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Vilnius : Versus aureus, 2005. 288 p.
• Bronisław Piłsudski and Lithuania / Alfred F. Majewicz. Munera lingvistica et philologica Michaeli Hasiuk dedicata / edenda curaverunt Józef Marcinkiewicz et Norbert Ostrowski. Poznań: Katedra Skandynawistyki i Baltologii, 2001. P. 201-214.
• "Glorijos" motyvas XIX a. - XX a. I pusės lietuvių liaudies kryžiuose / Elvyra Usačiovaitė. Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai / sudarytoja Aleksandra Aleksandravičiūtė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 286-322, 438-450.
• Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas: Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje / Regimanta Stankevičienė. Vilnius : Bažnytinio paveldo muziejus, 2021. 303 p.
• Kryždirbystės paveldas Kazio Šimonio kūryboje: dokumentas ir lietuvybės ženklas / Skaidrė Urbonienė. Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje / sudarė Donata Jutkienė. Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2017. P. 4-17.
• Kryždirbystė XIX a. Žemaičių vyskupijoje: carinės valdžios diktato akivaizdoje / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Kryždirbystė Žemaitijoje / sudarytoja Teresė Jurkuvienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2015. P. 7-59.
• Kryždirbystė Žarėnuose / Alė Počiulpaitė. Žarėnai / vyriausiasis redaktorius sudarytojas Juozas Girdvainis. Vilnius : Versmė, 2021. P. 1075-1101.
• Krzyże w guberni suwalskiej w XIX wieku: między tradycją a dyktatem władzy / Gabija Surdokaitė. Zarządzanie w Kulturze. 2012, t. 13, nr. 3, p. 239-262.
• Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. T. 4,Kn. 2, Auksakalystė XIII-XX a.Pavieniai metalo dirbiniai / sudarytoja Jolita Liškevičienė. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2007. 227 p.
• Mažosios architektūros paminklų geležinės viršūnės. Antkapiniai geležiniai kryžiai : rinkinio katalogas / [sudarytoja Skaidrė Urbonienė ; redaktorė Danguolė Gudienė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002. 218 p.
• Mediniai Jiezno apylinkių kryžiai / Jolanta Zabulytė. Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2010. P. 1-20.
• Nauji duomenys apie liaudies skulptorių Hipolitą Burneiką / Marija Kuodienė. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2021, t. 23, p. 83-87.
• Pranciškaus Mikutaičio kūriniai / Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. Menotyra. 2006, Nr. 2 (43), p. 18-24.
• Sakralinė liaudies dailė ir jos puošyba Lietuvoje bei Lenkijoje. Memorialiniai paminklai / Elena Matulionienė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2007, t. 15, p. 183-204.
• Sakralinės medžio skulptūros rinkinys Panevėžio kraštotyros muziejuje / Vitalija Vasiliauskaitė. Iš Panevėžio praeities: prie Lietuvos tūkstantmečio slenksčio / sudarytoja Alfreda Petrulienė. Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2009. P. 45-63.
• Stogastulpių vaizdinė simbolika: anapus estetikos slypintis matmuo / Žilvinas Svigaris. Estetikos ir meno filosofijos teorinės problemos / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021. P. 203-213. 2019, t. 7, Nr. 1, p. 10-19.
• Šiaurės ir vidurio Lietuvos dievdirbiai / Skaidrė Urbonienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2003, t. 18, kn. 1, p. 239-258.
• "To which constitution the further laws of the present Sejm have to adhere to in all". Constitutional precedence of the 3 May system / Anna Tarnowska. Reconsidering constitutional formation II decisive constitutional normativity : from old liberties to new precedence / Ulrike Müßig, editor. Cham: Springer International Publishing, 2018. P. 113-172.
• Tradicinės lietuvių liaudies skulptūros siužetų pasiskirstymas / Skaidrė Urbonienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2002, t. 21, p. 107-126.
• Vaiguvos apylinkių kryždirbystė / Alė Počiulpaitė. Vaiguva / vyriausioji redaktorė, sudarytoja Ieva Švarcaitė. Vilnius: Versmė, 2018. P. 777-793.
• XIX a. pabaigos-XX a. pradžios geležiniai antkapiniai kryžiai: kilmės ir paplitimo klausimai / Jolanta Zabulytė-Sapijanskienė. Liaudies kultūra. 2000, Nr. 5, p. 27-35.
• XVI-XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Menotyra. 2015, t. 22, Nr. 1, p. 45-72.
• Žaislai kaimo kultūroje / Nijolė Pliuraitė. Lietuvos etnologija. 2006, 5 (14), p. 189-208.