Nereikalingi ir pavojingi : XVIII a. pabaigos - XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje

LTTradicinę, ikiindustrinę visuomenę sudarė ne tik tradiciniai luomai, bet ir grupės žmonių, kurių dėl savito gyvenimo būdo, elgsenos, valdžios ir visuomenės požiūrio į jas negalime priskirti nė vienam luomui. Sociologai tokias visuomenės grupes pavadino marginalinėmis, tačiau jos svarbios būtent dėl netradicinio gyvenimo būdo. Susipažinus su marginalinių visuomenės grupių gyvenimo būdu galima kiek kitaip suvokti visuomenę, jos nehomogeniškumą, elgesio ir kultūrų skirtumus. Tyrimui buvo pasirinktos tokios tipinės marginalinės grupės kaip elgetos, valkatos, viena iš nusikaltėlių grupių (plėšikai) bei viena iš nusikaltėlių organizacijos formų (plėšikų gaujos). Šios grupės nėra bent kiek išsamiau aptartos mūsų istoriografijoje. Studijos tikslas – ištirti marginalinių visuomenės grupių (elgetų, valkatų, plėšikų) gyvenimo būdą, vidinę struktūrą, vietą visuomenėje, ryšius su kitomis visuomenės grupėmis. Darbas pradedamas XVIII a. pabaiga ir baigiamas XIX a. pirmąja puse, baudžiavos panaikinimo išvakarėmis. Tyrimo objektas yra elgetos, valkatos ir plėšikai, veikę Vilniaus, o nuo 1843 m. – ir Kauno gubernijose. Pirmajame knygos skyriuje analizuojami elgetos dviem – pačių elgetų ir visuomenės – aspektais. Aptariami valdžios ir visuomenės bandymai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmojoje pusėje išspręsti elgetavimo problemą. Antrasis knygos skyrius skirtas valkatų tematikai, o trečiajame skyriuje nagrinėjamos plėšikų gaujos, analizuojama gaujų sudėtis bei struktūra, gaujų narių tarpusavio santykiai ir kriminalinis stilius.Reikšminiai žodžiai: Elgetos; Elgetos, valkatos, Lietuva, XIX amžius; Etnosocialinė gaujų struktūra; Kriminalinė infrastruktūra; Nusikaltėlių stilius; Plėšikai; Plėšiko karjera; Plėšikų gaujos; Valkatos; Beggars; Beggars, vagabons, Lithuania XIX century; Criminal infrastructure; Criminal style; Ethno-social bands structure; Robbers; Robbers bands; Robbers career; Vagabonds.

ENTraditional, pre–industrial society, not only consisted of traditional classes, but also groups of people who had a distinctive lifestyle and behaviour, and because of the government and public attitude towards them did not fit into any of the class categories. Sociologists call such groups marginalised, but they are important for their unconventional lifestyle. Getting to know the way of life of a marginalised class allows a different perception of society, its inhomogeneity and behavioural and cultural differences. Chosen for the screening were typical representatives of the marginalised classes such as beggars, tramps, one of the criminal groups (robbers) and one of the forms of organised crime (gangs of robbers). These groups were not discussed in more detail in our historiography. The purpose of the study is to explore the marginalised groups in society (beggars, tramps, robbers) and their lifestyle, inner structure, place in society and relationships with other groups. This work covers the period from the end of the 18th century to the abolition of serfdom in the first part of the 19th century. Beggars, tramps and robbers who operated in Vilnius and from 1843 in Kaunas governorates are the subjects of this study. In the first chapter beggars are analysed in respect of themselves and other aspects of society. Attempts by government and the public to solve the issue of begging at the end of the 18th century to the begging of the 19th century are also analysed. The second chapter focuses on the tramps and the third on robber gangs, their members and structure, inner relationships within the gang and criminal style.