LTPakšto patriotizmo reikšminiame akiratyje reikšmių traukos ir tvarkodaros centre esti tautinės valstybės teorija. Pastarąją grindė trys principai: 1) intensyvi ir dinamiška politinė-ekonominė bei visuomeninė- kultūrinė valstybės modernizacija, arba, vartojant K. Pakšto sąvoką, civilizacija; 2) europinis regionalizmas ir krikščioniškasis internacionalizmas bei 3) kultūrinė autonomija. K. Pakštas nuolat pabrėžė Lietuvos kultūrinę orientaciję į veikliąją Šiaurės Europos šalių civilizaciją, kurios principinis ir planingas įgyvendinimas, jo giliu įsitikinimu, ne tik išvestų Lietuvą iš kultūrinės izoliacijos, sąstingio, bet ir išvaduotų iš vis labiau įsigalinčios germaniškos-slaviškos kultūrinės įtakos, iš "bizantiškos-mongoliškos Rusijos civilizacijos", o dar griežčiau pasakius, perkeltų Lietuvą iš Azijos į Europą. Lietuvos orientacija į Vakarų civilizaciją, anot K. Pakšto, vyko kartu su krikščionybės plitimu ir vystymusi Lietuvoje. Vakarietiškoji krikščionybė atskyrė Lietuvą ne tik nuo Rytų civilizacinės priklausomybės, bet ir nuo Rytų Europos. K. Pakšto europinio federalizmo projektus skatino įsitikinimas, jog vien politinės nepriklausomybės Lietuvai nepakanka, kadangi tikrovėje ji paprasčiausiai gali virsti tiek politine, tiek kultūrine jos izoliacija.
ENIn the notional scope of Pakštas patriotism the theory of the nation state is present at the centre of the attraction and order of meanings. The latter is based on three principles: 1) intensive and dynamic political-economic and public-cultural modernisation of the state, or using the concept of K. Pakštas, civilisation; 2) European regionalism and Christian internationalism and 3) cultural autonomy. K. Pakštas has been constantly stressing a Lithuania cultural orientation to the dynamic civilisation of the Northern European states whose principal and planned implementation, in his strong opinion, would not only move Lithuania out of cultural isolation and stagnation, but would release it from increasingly prevailing Germanic-Slavonic cultural influence and “Byzantine-Mongolian Russian civilisation” and more strictly speaking, would transfer Lithuania from Asia into Europe. According to K. Pakštas, the orientation of Lithuania towards Western civilisation took place together with the spread of Christianity and its development in Lithuania. Its Western Christianity separated Lithuania not only from dependence on Eastern civilisation, but also from Eastern Europe. The projects of K. Pakštas European federalism were encouraged by the conviction that political independence alone is not sufficient for Lithuania, since in reality, it simply could increase both its political and cultural isolation.