Kad tėvynė gyvuotų ... : XVIII amžiaus antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos proginiai pamokslai

LTXVIII amžius Lietuvos istorijoje – permainingas ir dinamiškas, su kultūrinio, ekonominio pakilimo laikotarpiu ir Respublikos padalijimų patirtimi. To meto įvykius ir būsenas fiksavusi raštija iki šiol tebėra mažai pažintas šaltinis, ypač kitakalbės literatūros klodas. Pamokslo žanras, glaudžiai susijęs su tradicinių krikščioniškųjų vertybių sklaida, XVIII amžiaus antrojoje pusėje taip pat buvo atviras laiko aktualijoms: valstybės valdymo ir edukacijos reformoms, 1791 m. gegužės į d. konstitucijos ar Tado Kosciuškos sukilimo idėjoms. LDK pamokslininkų nuolat buvo pabrėžiama būtinybė siekti moralinių ir pilietinių dorybių dermės, skatinama individuali kiekvieno asmens, nepaisant jo padėties visuomenėje, atsakomybė už šalies likimą. Simboliškas motinos - tėvynės vaizdinys padalijimų akivaizdoje atsiskleidžia kaip universali žmogiškųjų ryšių išraiška, apibendrinanti tarpusavio įsipareigojimų ir atsakomybės reikšmę. Kartu tai yra paskata apmąstyti šios sąvokos prasmę ir savo tapatybę šiandienos istorinėje situacijoje. [Iš leidinio]

ENThe 18th century in Lithuanian history is a changing, dynamic period marked by cultural, economic progress and the experience of division of the Commonwealth. Written texts recording events and moods of those times until today remain a neglected source, especially in terms of literary corpus written in other languages. Sermon genre, closely linked to the evolution of traditional Christian values in the second half of the 18th century was also open to relevant issues of the day: state governance and educational reforms, the Constitution of May 1, 1791 or ideas of Tadas Kosciuška’s uprising. Preachers of the Great Lithuanian Duchy regularly stressed the need to achieve a balance between moral and civic virtues, to encourage individuals to accept personal responsibility – regardless of their position in society – for the state’s destiny. A symbolic image of native Fatherland in the presence of divisions reveals itself as a universal manifestation of human ties, summing up the meaning of mutual obligations and responsibilities. Simultaneously, it is an incentive to rethink the essence of this concept and one’s own identity in the current historical situation.