Dabarties istorijos paraščių žmonės : atsiminimai apie sovietmetį ir kasdienybės patirtys kaimo bendruomenėse

LTAkademinė ir politinė mintis dažnai remiasi prielaidomis, jog žmonės patyrė sovietmečiu egzistavusią priespaudą, susvetimėjimą, nemoralumą ar neteisingumą. Šios prielaidos sutampa su Sąjūdžio oficialiąja retorika paskutiniais devintojo dešimtmečio ir vėlesniais metais. Tačiau 2003 metais atlikti antropologiniai tyrimai trijuose Lietuvos kaimuose atskleidė kitas sovietmečio sampratas, dažai apibendrinamas bendruomenėse populiaria fraze „tuomet buvo geriau“. Straipsnyje pateikiami žmonių prisiminimai apie sovietmetį ir pasakojimai apie dabartį. Posovietinė istorija suvokiama kaip aplinkos, valstybės, visuomenės ir individualus regresas, o praeitis – kaip dabarties priešybė. Toks praeities-dabarties struktūravimas yra susijęs su posovietinio laikotarpio patirtimis, o žmonių mintys yra bandymas suvokti tai, kas vyksta, artikuliuoti socialinę istoriją ir lokalizuoti toje istorijoje save. Tyrimo metu buvo siekiama atskleisti kaip kaimo vietovės žmonės vertina įvairus gyvenimo aspektus sovietinio ir dabartinio gyvenimo realybėje. Autorė stengiasi parodyti, kaip praeitis yra suvokiama dabarties kontekste bei dabartis praeities kontekste. Apibendrinamos žmonių mintys tokiais klausimais kaip moralė ir teisingumas, tvarka, valdžia ir Lietuva, aplinka ir kita. Straipsnyje atskleidžiama, jog praeities kaip „gerovės“ suvokimas yra specifinis posovietinis reiškinys. Daroma išvada, jog socialinė idioma „tuomet buvo geriau“ yra struktūruotas mąstymas, viena iš pagrindinių dabarties kaimo bendruomenių komunikacijos apie valstybę, dabartį, praeitį, visuomenę ir save tendencija.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Istorijos paraščių žmonės; Kasdienybės patirtys; Marginalizacija; Nostalgija; Populizmas; Praeitis; Sovietmetis; Experiencing present; Lithuania; Marginalization; Memory; Nostalgia; Past; People at the margins of history; Populism; Soviet times.

ENThe academic and political thought is often based on assumptions that people experienced Soviet oppression, alienation, immorality and injustice. These assumptions coincide with the official rhetoric of the Reform Movement of Lithuania Sąjūdis in the last years of the 1980s and subsequent years. However, anthropological studies conducted in three Lithuanian villages in 2003 revealed other concepts of the Soviet period, which are often summarised in communities by a popular phrase “those times were better”. The paper presents recollections about the Soviet period and stories about the present. Post-Soviet history is perceived as a regress of the environment, state, society and individual, and the past is considered to be the opposite of the present. This structuring of past-present is related to the experiences of the post-Soviet period, and people’s thoughts are an attempt to understand what is happening, articulate social history and localise themselves in that history. The studies aimed to reveal how rural people evaluate various life aspects with regard to Soviet and present life reality. The author attempts to demonstrate how the past is perceived in the present-day context and how the present is perceived in the past-day context. She summarises people’s thoughts concerning such issues as morality and justice, order, government and Lithuania, environment, etc. The paper reveals that the perception of the past as “welfare” is a specific post-Soviet phenomenon. A conclusion is drawn that the social idiom “those times were better” is structured thinking, one of the major trends of communication of present-day rural communities about the state, present, past, society and themselves.

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology