Postmodernizmas ir politika

LT"Postmodernizmas" šiandien yra populiari sąvoka, tačiau toks jos populiarumas nesukuria jai geresnės reputacijos. Norint prasmingai kalbėti apie postmodernizmą, reikia išspręsti du pagrindinius uždavinius. Pirma, reikia pateikti aiškų "modernybės" sąvokos apibūdinimą. Kaip rodo pats terminas, postmodernumas eina po modernybės. Todėl pirmiausia reikia nustatyti išskirtinius moderniosios epochos bruožus. Tačiau, to nepakanka. Dar laukia kitas, daug sudėtingesnis uždavinys - reikia įrodyti, kad egzistuoja kokybinis dviejų epochų skirtumas. [...] Straipsnis pagrįstas prielaida, kad egzistuoja dvi skirtingos postmodernizmo sampratos - siauroji ir plačioji. Pirmoji iš jų sietina su tuo, ką galima pavadinti "prancūzų poststruktūralizmo" vardu. Ši postmodernizmo versija gaunama praeito amžiaus šešiasdešimtųjų metų prancūzų posstruktūralistų ir jiems artimų kitų šalių autorių pažiūras pristatant kaip visą postmodernizmą. Šalia siaurosios postmodernizmo sampratos egzistuoja kita - daug platesnė reiškinio traktavimo perspektyva. Šiuo atveju postmodernizmas traktuojamas kaip atskira kultūrinė ir filosofinė epocha. Jeigu mes pripažįstame radikalias filosofinio mąstymo permainas, įvykusias per paskutinius du amžius, tai sunku patikėti, kad jos nebūtų padariusios kokios nors žymesnės įtakos mūsų politikos supratimui. Politikos filosofija yra viena iš filosofinių disciplinų, ir todėl jos negali neveikti kitų filosofinių disciplinų permainos. Tai reiškia, kad palietęs filosofiją, postmodernizmas neišvengiamai turėjo paliesti ir politiką. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karlas Marksas; Postmodernizmas; Postkomunizmas; Karl marx; Posmodernism; Postcomunism.

ENToday "postmodernism" is a popular concept however its popularity does not provide it a better reputation. In order to be able to talk of postmodernism in a meaningful manner, it is necessary to resolve two main tasks. First, it is necessary to provide a clear definition of the concept of “modernity”. As shown by the term itself, postmodernism follows modernity. Therefore, first of all, it is necessary to define the exceptional traits of the modern age. However that is insufficient. There is another, more complicated task, i. e. the need to prove that there exists a quality related difference between the two ages. [...] The article is based by the precondition that there exist two different concepts of postmodernism – the narrow and the broad one. The first one is related to what could be called the "French post-structuralism”. The said version of postmodernism is obtained when presenting the views of the French post-structuralists of the sixties of the 20th century and similar foreign authors as the entire postmodernism. Apart from the narrow concept of postmodernism there exists another one, i. e. much broader perspective of treatment of the said phenomenon. In this case postmodernism is treated as an individual cultural and philosophic age. In case the radical changes of philosophical thinking, which occurred during the last two ages, are recognized, it would be difficult to believe that they would not make any significant impact on our comprehension of politics. The philosophy of politics is one of disciplines of philosophy therefore it cannot be left not influenced by the changes in other philosophy disciplines, which means that, upon touching the philosophy, postmodernism inevitable had to touch politics. [...].