Šiuolaikinio lietuvių vaikų folkloro tendencijos

LTTyrimo objektas – lietuvių vaikų folkloras, surinktas 1994-2004 m. ir atspindintis XX a. paskutinių dešimtmečių – XXI a. pradžios vaikų folkloro įvairovę. Ryškinant naujesnes raidos tendencijas, daugiau dėmesio skiriama šiurpėms, burtams, meilės istorijoms, atminimams, vulgariosioms eilėms, anekdotams, erzinimams, skaičiuotėms, minklėms. Šiuolaikinis vaikų folkloras lyginamas su tradiciniu. Daromos išvados, kad vaikų aplinkoje natūraliai gyvuojantis folkloras sudaro opoziciją dabartinių ugdymo įstaigų propaguojamam folklorui; meninė-estetinė funkcija yra tapusi periferine; įsitvirtinę nauji vaikų folkloro žanrai yra glaudžiau susiję su atitinkamo amžiaus vaikų psichika; atsiranda žanriniu sinkretizmu pasižyminčios naujos folkloro atmainos; komizmo raiškai būdinga parodijavimas, absurdiškumas ir nešvankumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių folkloras; Vaikų folkloras; Šiurpė; Atminimas; Anekdotai.

ENThe purpose of this research is to analyse the Lithuanian children folklore collected over the period 1994-2004, which reflect the diversity of the children folklore in the last decades of the 20th century and the beginning of the 21st century. In order to define new trends, the author focussed in particular on horror tales, cleromancy, love stories, remembrances, vulgar lyrics, anecdotes, teasings, numerations, and riddles. The contemporary children folklore is compared to the traditional one. The author concludes that a folklore existing naturally among children is in the opposition to a folklore promoted by education establishments; the artistic-aesthetic function became peripheral; popular new genres of the children folklore are more closely related to the mentality of children of respective age; genre syncretism is characteristic to new folklore types; comic characters are expressed by parody, absurdity and obscenity.