Akademinis mokslas ir demokratija

LTStraipsnyje pateikiama trijų mokslo politikos filosofinių doktrinų - akademinio populizmo, akademinio liberalizmo ir akademinio respublikonizmo - lyginamoji ir kritinė analizė. Akademiniai populistai (P. Feyerabendas) reikalauja mokslo atskyrimo nuo valstybės ir visų kultūrinių tradicijų lygiateisiškumo. Akademiniai liberalai (K. Popperis, M. Polanyi, M. Weberis) pasisako už valstybės finansuojamo mokslo autonomiją, visišką tyrimo laisvę, o autonomiškos akademinės bendruomenės organizacijos principus laiko "atviros visuomenės" archetipu. Akademinis respublikonas S. Fulleris teigia, kad "stambiojo mokslo" realybė nebeatitinka atviros visuomenės principų, interpretuojamų "participacinės" demokratijos idealo prasme. Straipsnyje nušviečiami svarbiausi mokslinės bendruomenės susisluoksniavimo sociologinio ir scientometrinio tyrimo rezultatai, aptariamos jų implikacijos mokslo efektyvumo ir demokratizacijos problemoms bei S. Fullerio pateikiami respublikoniškos mokslo reformos siūlymai sumažinti "Mato efekto" reiškimosi moksle mastą. Straipsnio autorius pasisako prieš vienareikšmiškai neigiamą "Mato efekto" vertinimą, siūlydamas į jį ir kitas "nedemokratiškumo" moksle apraiškas žvelgti jų funkcionalumo mokslo pažangai požiūriu. Diskusijai pateikiami keli S. Fullerio inspiruoti pasiūlymai mokslo reformos Lietuvoje klausimais. [Iš leidinio]

ENThe article provides the comparative and critical analysis of three political and philosophical doctrines – academic populism, academic liberalism and academic republicanism. The academic populists (P. Feyerabend) demand the separation of science from the state and the equality among all the cultural traditions. The academic liberals (K. Popper, M. Polanyi and M. Weber) are in favour of the autonomy of science, funded by the state, the utter freedom of research and consider the principles of an autonomous academic community organization the archetype of the “open society". The academic republican S. Fuller states that the reality of the “big science” does not correspond to the principles of an open society, interpreted in terms of the ideals of the “participating” democracy. The article highlights the most important results of the sociological and scientometric study of layering of the scientific community, discusses their implications in the problems of efficiency and democratization of science and the proposals to reduce the extent of manifestation of the “measure effect” in science by the republican science reform, presented by S. Fuller. The author of the article speaks against the negative view of the “measure effect” by suggesting that the said phenomenon and other manifestations of undemocratic aspects in science should be viewed in terms of their functionality to advancement of science. Several suggestions regarding the science reform in Lithuania, inspired by S. Fuller, are presented for discussion.

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences