Kernavė in the context of towns of the Grand Duchy of Lithuania

LTRemiantis 23 metų archeologinių tyrimų duomenimis, straipsnyje yra apžvelgiama ir įvertinama XIII a. antrojoje pusėje - XIV a. Kernavėje egzistavusi miesto kultūra platesniame kontekste. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pasireiškė viduramžių Kernavės klestėjimas tuo tarpu, kai Nemuno aukštupio slaviškuose LDK miestuose pastebimas ryškus materialinės kultūros nuosmukis. Kernavės ir jotvingių laidojimo paminkluose aptinkami radiniai labai mažai kuo skiriasi. Ištisi kapų inventoriai - žiedų tipai, kaklo vėriniai, antsmilkiniai, apgalviai ir kt. yra labai panašūs. Jotvingiško substrato buvimą Kernavėje rodo regione paplitę apgalvių dirbiniai. Religinį ir kultūrinį bendruomenės sinkretizmą atspindi plokštelėse išmušti simboliai, o sudėtingos gamybos technologijos rodo aukštą juvelyrų techninį lygį. Tik viduramžių Kernavės bendruomenei yra būdingas toks didelis apgalvių populiarumas tarp moterų. Kape Nr. 133 aptikti žiedeliniai sidabriniai paauksuoti auskarai, kurių galai užsibaigia stilizuotomis žirgo galvutėmis iliustruoja savitą Kernavės miesto materialinę kultūrą. Žiedai yra gausiausia Kernavės kapinyne aptiktų papuošalų grupė. Žiedų su stiklo akimis skaičiumi Kernavės viduramžių archeologijos paminklų kompleksas prilygsta Kijevui arba Novgorodui. Rasti tik Kernavės miestui būdingi dirbiniai byloja apie čia atsiradusią ir apie 100 metų gyvavusią savitą miesto kultūrą. Kernavės bendruomenės modelį nulėmė kultūrinis ir religinis sinkretizmas.

ENReferring to the data of 23 years’ old archeological studies, the article overviews and examines the urban culture, which existed in Kernavė in the second half of the 13th – the 14th century in a broader context. During the period in question, when a significant decadence of the material culture was noted in the Slavic towns of the Grand Duchy of Lithuania in the upper reaches of the Nemunas, the flourishing of the medieval Kernavė was prominent. The foundings in the burial monuments of Kernavė and Yotvingians are quite similar. Whole grave inventories, i. e. rings, necklaces, headbands, etc. are very similar. The existence of the Yotvingian substrate in Kernavė is also shown by the widely spread headbands. The religious and cultural syncretism of the community is reflected by the symbols, carved in plates and the complex production technologies show the high technical level of the silversmiths. Such significant popularity of headbands among women is characteristic only to the community of the medieval Kernavė. The ring-type silver gold-plated earrings, found in grave No. 133, the ends of which end with stylized horse heads, illustrate a peculiar material culture of Kernavė town. The rings are the most plentiful group of decorations, found in the necropolis of Kernavė. In terms of the number of rings with glass eyes the complex of medieval archeological monuments of Kernavė can be equaled to Kiev or Novgorod. The found articles, characteristic only of Kernavė, evidence the peculiar urban culture, which emerged and was alive for a 100 years’ period only in the said town. The model of Kernavė’s community resulted from its cultural and religious syncretism.