A Microregion between Šilutė–Priekulė and Švėkšna in western Lithuania or alternatively the Lamata land according to archaeological data

LTAdolfas Tautavičius – pirmasis, išskyręs tarp Šilutės ir Priekulės bei Švėkšnos esančią teritoriją, kitaip vadinamą Lamatos žemę, kaip mikroregioną – savitą etnokultūrinę sritį. Jos plotas – apie 500 km2. Lamatos žemėje galima išskirti daugiau nei 30 VII–VIII/XII a. laidojimo paminklų. XIII a. vid. rašytiniuose šaltiniuose užsimenama apie Lamatos žemę. Papuošalai ir jų nešiojimo būdas bene geriausiai atskleidžia etnines ypatybes. Tik Lamatos moterims būdingi papuošalai buvo peltos arba širdies pavidalo kepuraičių ar vėrinių kabučiai. Barvų, Jurgaičių, Mataičių, Bikavėnų, Pocių, Stragnų, Vėžaičių, Vilkų kampo kapinynuose rasti virbalo formos žalvariniai smeigtukai galvos apdangalui pritvirtinti ar plaukams susegti yra skirtini lamatietėms ir skalvėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie papuošalai, kuriems būdinga sudėtingomis geometrinėmis kompozicijomis pasižyminti abipusė ornamentika, sudaro nedidelę baltų papuošalų dalį. Šie smeigtukai būna dviejų tipų ir yra analogiški aptiktiems šiaurinių frankių, alemanių, tiuringių, bavarių, langobardžių kostiumuose aptiktiems VI–VII a. smeigtukams. VII–VIII/X a. lamatiečių kapuose rasta gana daug gintarinių karolių. Jie išsiskiria prailginta nupjauto kūgio forma. Lamatietėms ypač būdingos lankinės ilgakojės segės su kryžma tarp kojelės ir liemenėlio, datuojamos VII–VIII a. VII–VIII a. lamatietės kostiumas išsiskiria skirtinga papuošalų stilistika, kuriai įtakos galėjo turėti germaniškos mados išmanymas, nors visiems lamatiečių papuošalams būdingos baltiškos formos ir dekoras, charakteringas tik šiai sričiai. Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai duomenys; Geležies amžius; Gintariniai karoliai; Kabučiai; Kapinynai; Lamata; Lamatos žemė; Mikroregionas; Papuošalai; Segės; Smeigtukai; VII-VIII amžius; Įkapės.

ENAdolfas Tautavičius was the first one to distinguish the territory between Šilutė and Priekulė along with Švėkšna, a.k.a. Lamata Land, as a micro region, a peculiar ethnocultural area. It covers the area of 500 sq. km. Over 30 burial monuments, dating back to the 7th–8th/12th centuries, can be found in Lamata Land. The mid-13th-century written sources refer to Lamata Land. Jewellery and its wearing probably best reveal the ethnical peculiarities. Shield or heart-shaped pendants for caps or necklaces were jewellery typical only of Lamata women. A knitting-needle-shaped brass pins for fastening headwear or pinning hair, found in Barvai, Jurgaičiai, Mataičiai, Bikavėnai, Pociai, Stragnai, Vėžaičiai, Wolves’ Corner grave fields, belonged to Lamata and Scalovian women. It is important to note that such jewellery, adorned with ornamentation of complicated geometrical compositions on both sides, is only a small part of Balts’ jewellery. These pins came in two types and they are analogous to the 6th–7th-century pins found in the costumes of Northern Franks, Alemanni, Thuringians, Bavarians and Langobards. A lot of amber bead strings were found in the 7th–8th/10th-century graves of Lamata women. They distinguish by a prolonged shape of a cut cone. Arched long-body brooches with a cross-piece between the leg and the body, dating back to the 7th–8th centuries, are particularly typical of Lamata women. The 7th–8th century costume of Lamata women distinguishes by a different style of jewellery, probably affected by the knowledge about the German fashion, although Baltic shapes and decor, characteristic only of this area, are typical of all jewellery, worn by Lamata women. Keywords: 7th–8th centuries; Amber beads; Archaeological data; Fibulas; Grave items/goods; Iron Age; Lamata; Lamata land; Microregion; Old cemeteries; Ornaments; Pendants; Pins.