Moteris kultūrininkė Vilniaus kultūrinėje panoramoje

LTXX a. I pus. Vilnius buvo multikultūrinės traukos centras. Tuomečio Vilniaus meninis gyvenimas atsivėrė masinei publikai ir demokratėjo. Dar 1907 m. per Lietuvos moterų suvažiavimus Kaune ir Vilniuje moterys reikalavo lygių politinių teisių ekonomikoje, politikoje ir kultūroje. Moters vaidmuo natūraliai stiprėjo visose kultūros sferose. Vienos vertė ir adaptavo užsienio dramas lietuviškai scenai (Ona Pleirytė-Puidienė). Kitos, pavyzdžiui, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Marija Pečkauskaitė – steigė knygynus. Marija Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė, Sofija Gimbutaitė ir kitos rinko, eksponavo profesionaliosios bei liaudies dailės kūrinius lietuvių dailės parodoms. Moterys rūpinosi ir pašalpomis meną studijuojančiam jaunimui. Į panašią kultūrinę veiklą įsitraukė ir kitų tautybių moterys, tuo metu gyvenusios Vilniuje. Ne viena moteris pradėjo redaktoriauti. O. Pleirytė-Puidienė dirbo pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios”, Gabrielė Petkevičaitė „Lietuvos žinių”, Sofija Kymantaitė „Vilties” redakcijose. Vilniaus lenkiškoje spaudoje buvo publikuoti Elizos Orzeszkowos, Marijos Konopnickos, Marijos Rodziewiczównos ir kitų kūriniai. Daugėjo aukštųjų mokyklų absolvenčių. Naujai įsitvirtino moters mokslininkės tipas. Tarpukariu iškilo ne viena gabi kūrėja – Marija Pawlikowzka, Ona Miciūtė. Moterų nebūta avangardo grupuotėse. Apskritai Vilniaus kultūriniame gyvenime tebedominavo prieškarinės moters – idealistės, auklėtojos, švietėjos, labdaros dalintojos, garbingos matronos – tipas. Nors karo metais Vilniaus poniučių salonuose Stasys Santvaras įžvelgė ir feminizmo atgarsių. [Iš leidinio]

ENIn the first half of the 20th century, Vilnius was a multicultural center of attraction. Artistic life of Vilnius in that period opened up to mass public and became more democratic. Back in 1907, during conventions in Kaunas and Vilnius, women demanded equal political rights in economics, politics, and culture. Role of women became more prominent in all cultural spheres. Some women translated and adapted foreign plays for the Lithuanian stage (Ona Pleirytė-Puidienė). Others, for example, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Marija Pečkauskaitė – established bookstores. Marija Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė, Sofija Gimbutaitė and others collected and showcased professional and folk art works. Women raised scholarships for studying youth. Women of other nationalities, residing at the time in Vilnius, also joined in in these cultural activities. Many women set out to be editors. O. Pleirytė-Puidienė worked in the first Lithuanian daily “Vilniaus žinios” [Vilnius news], Gabrielė Petkevičaitė in “Lietuvos žinios” [Lithuanian news], Sofija Kymantaitė in “Viltis” [Hope] newspapers. Vilnius Polish press published Eliza Orzeszkowa’s, Marija Konopnicka’s, Marija Rodziewiczówna’s and other authors’ works. More women graduated from high schools. A role of woman scientist newly emerged. In the inter-war years many talented creative women emerged – Marija Pawlikowzka, Ona Miciūtė. Women were absent from avant-garde groups. In general, Vilnius cultural life continued to be dominated by pre-war female ideal: an idealist, tutor, educator, provider of charity, honorable matron. Even though, during the war years, Stasys Santvaras spotted in salons of Vilnius ladies echoes of feminism.