Socialinių santykių atspindžiai Rytų Lietuvos pilkapių degintinių kapų medžiagoje

LTVieni gausiausių Lietuvos archeologinių paminklų yra Rytų Lietuvos pilkapiai, kurių žinoma per 300. Bet Rytų Lietuvos gyventojų demografinė bei visuomenės struktūra neaiški. Darbe naudojami duomenys iš 66-ių degintinių kapų, rastų 18-oje pilkapynų. 1) Iš 23-jų kapų 5-iuose (21,7%) lytis archeologijos ir antropologijos duomenimis nesutapo. Tai galima iš dalies aiškinti klaidinga osteologine analize, iš dalies - klaidingu įkapių komplekso interpretavimu. 2) Pilkapių matmenys nepriklausė nei nuo laidoto asmens lyties, nei nuo amžiaus. 3) Vyrų ir moterų kapų padėties pilkapio pagrindo atžvilgiu skirtumų nepastebėta. 4) Pilkapynuose užfiksuotas neįprastai mažas kūdikių ir mažų vaikų kapų skaičius. Vaikai iki 5 m. greičiausiai laidoti atskirose pilkapynų dalyse ar netgi už jų ribų. 5) Vaikai iki 12-15 m. dažniausiai laidoti viename pilkapyje arba net viename kape su suaugusiaisiais. Laidojant vyresnius asmenis dažniau piltas naujas pilkapis. 6) Beveik visi be įkapių palaidoti asmenys buvo vyresnio amžiaus (vidutiniškai 35-40 m.). 7) Moterų ir mergaičių įkapės turtingumu nesiskiria. 8) Vyrų kapų komplekse pastebimi tam tikri skirtumai. Turtingiausios įkapės dėtos į jaunuolių bei 25-35 m. vyrų kapus. Vyresni vyrai dažniau laidoti su kuklesnėmis įkapėmis arba visai be jų. 9) Palyginti gausios įkapės rastos tuose kapuose, kuriuose palaidoti keli mirusieji. Tokiais atvejais dauguma įkapių gali būti skirtos būtent vaikui. 10) Išsamesnė osteologinė analizė galėtų padėti atsakyti ir į kai kuriuos su pasaulėžiūra, lyčių ir kartų santykiais susijusius klausimus.Reikšminiai žodžiai: Rytų Lietuva; Materialinė kultūra; Pilkapiai; East Lithuania; Material culture; Burial mounds.

ENAmong the most plentiful archeological monuments of Lithuania are the mounds of the Eastern Lithuania, the number of which exceeds 300. However the demographic and social structure of the inhabitants of the Eastern Lithuania is not completely clear. The study employs the data, obtained from 66 burnt graves, found in 18 mounds. 1) In 5 graves out of 23 (i. e. 21.7%) the gender was inconsistent according to the archeological and anthropological data, which might be explained by an erroneous osteological analysis or by an erroneous interpretation of the shroud. 2) The measurements of the mounds do not depend on neither the sex, nor the age of the buried person. 3) No difference in the position of graves of males and females against the base of the mound has been noted. 4) A curiously small number of graves of little children is noted in the mounds. The children younger than 5 were most likely buried in separate parts of the mounds or even outside the mounds. 5) Children of 12-15 were most frequently buried in one mound or even in one grave with the grownups. When burying persons of senior age, new barrows were most frequently created. 6) Almost all the persons, buried without a shroud were of a senior age (35-40 y. o. on the average). 7) The shrouds of female persons do not distinguish by any luxuriance. 8) Certain differences can be noted in males’ graves complexes. The most luxurious shrouds were placed into the graves of male persons of 25-35 y. o.. Males of senior age were frequently buried with more modest shrouds or without any shroud. 9) Comparatively rich shrouds were found in the graves, in which several people were buried, in which case most shrouds were dedicated to children. 10) A more comprehensive osteological analysis could help to answer certain questions, pertaining to the worldview and relations between the sexes and generations.