Seimo rinkimai 2000 : nauji Lietuvos rinkėjo portreto bruožai

LTRemiantis rinkimų bei rinkėjų apklausų duomenimis straipsnyje atliekama mikrolygio rinkėjų elgesio analizė Šiai analizei pasitelktas sintetinis įvairių teorijų modelis, apimantis tiek ilgalaikius, tiek ir trumpalaikius veiksnius. Nagrinėjama partinės identifikacijos, ekonominės padėties vertinimo, partijos lyderių bei partijos programų, o taip pat rinkiminės kampanijos įtaka. Rinkimų duomenys bei rinkėjų apklausos leidžia teigti, kad vienas iš esminių Lietuvos rinkėjų bruožų yra retrospektyvinis balsavimas. Rinkėjai, nepatenkinti ekonomine situacija, balsuoja prieš partijas, kurios, būdamos valdžioje, nesugebėjo pagerinti gyveninio. Kita vertus, nemaža rinkėjų dalis yra gana stipriai prisirišusi prie sau artimos partijos ir jų pasirinkimo neveikia nei rinkiminė kampanija, nei valdančiųjų nesėkmės. Tačiau bene svarbiausias veiksnys yra charizmatiniai partijų lyderiai. Stiprų pozityvų įvaizdį turintis politikas gali lemti partijos sėkme rinkimuose. 2000 m. Seimo rinkimai taip pat atskleidžia ir keletą naujų tendencijų rinkėjų elgesyje. Viena jų - radikalios elgesio formos, kurios apogėjų protesto akcijomis buvo pasiekusios 1999 - 2000 metais. Kitas naujas bruožas - kintanti politinės "kairės - dešinės" samprata. Anksčiau turėjusi "Rytų - Vakarų" ir "reformistu - senosios nomenklatūros" priešpriešos atspalvį, dabar "kairė - dešinė" įgauna vis daugiau pragmatinio ekonominio turinio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Seimas; Rinkimai; S. Huntingtonas; Seimas; Elections; S. Huntington.

ENReferring to the data of surveys of voters the article provides a microwave analysis of voters’ behaviour. For the purpose of performing of the analysis the synthetic model of differences, covering both short-term and long-term factors is employed. The influence of party identification, evaluation of the economic situation, party leaders and the election campaign is examined. The voters’ data and surveys allow for stating that the retrospective voting is among the essential traits of Lithuania’s voters. The voters, dissatisfied with the economic situation, vote against the parties, who, while in power, fail to improve their living conditions. On the other hand, a significant share of voters are strongly affectionate to their supported parties and neither the election campaigns, nor the failures of those in power influence their choice. However the most important factor is the charismatic party leaders. A politician with a strong positive image is able to determine the success of his/her party during the elections. The Parliament election of 2000 also revealed several new trends in the voters’ behaviour, among which are the radical forms of behaviour, which reached their apogee by the protest actions in 1999 - 2000. Another new trait is the changing concept of the political “left” and “right”, which previously manifested by the contraposition between “the East” and “the West” and “reformists” and “the old nomenclature” and at present acquires more and more pragmatic economic content.