"Eglė žalčių karalienė" ir lietuvių teogoninis mitas : religinė istorinė studija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Eglė žalčių karalienė" ir lietuvių teogoninis mitas: religinė istorinė studija
Alternative Title:
"Eglė - the Queen of the Grass-Snakes" and the Lithuanian theogonical myth
Authors:
Beresnevičius, Gintaras
Publication Data:
Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003.
Pages:
146 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Teogoninis mitas: Asmenys — Lietuvių dievų ketvertas — Dievas ir Perkūnas — Dievas ir Velnias — Perkūnas ir Velnias — Sutuoktinės problema — Didžiųjų dievų ketvertas istoriniuose šaltiniuose — „Zuikių dievas“ panteone. Penktasis asmuo — Laumė/Žvorūna/Medeina: tapatumo klausimas — Pirmadievio problema — „Eglė žalčių karalienė“ kaip teogoninis mitas — Eglės broliai — Eglės identifikacijos problema: Ragana — Eglės sakralusis kontekstas — Žilvino identifikacijos problema: Eskulapas ir Aušautas — Eskulapo atitikmuo — Žaltys ir kalnas — Žilvinas ir slibinai — Nagos, Ananta, Žilvinas — Irano arijai: Azi Dahaka, Vizaresha — Slibinai ir drakonai graikuose — Albanai: Bolla, Kulshedra — Drakonas Kinijoje — Drakonai ir slibinai viduramžių Europoje — „Drakonai“ prie Baltijos — Slibinas ir mergelė slavuose — Žilvinas: funkcijos ir ritualas — Žilvinas ir Joninės — Dievai ir Kosmosas: septyneto struktūra — Okopirmas ir Svaistikas: dvinarė struktūra panteono pradžioje — Dievas ir Perkūnas: kaidainykštis tapatumas? — Ąžuolas kaip teofanija — Dievų ir galių struktūrizavimas — Dvinarės struktūros pasaulio religijose — Davinarės struktūros lietuvių ir baltų mitologijose — Trinarė struktūra — Keturnarė struktūra — Penkianarė struktūra — Šešianarė struktūra — Struktūros: statiškos ir dinamiškos — Teogoninio mito dinamika — Monados skleidimasis — Dangaus monada (antroji versija) — Dangaus schematizacija — Diados skleidimasis — Antroji siužetinė linija — Pentados formavimasis: vienas, trys ir viena — Moteriškoji zoomorfika — Išvados — Šaltiniai ir literatūra — Summary — Asmenvardžių rodyklė.
Subject Category:
LT
Mitologija / Mythology; Terminija / Terminology.
Reviews:
Recenzija leidinyje Knygų aidai. 2004, Nr. 1, p. 15-19
Summary / Abstract:

LTLietuvių pasaka „Eglė žalčių karalienė“ studijoje nagrinėjama, atskleidžiant jos mitologinį kontekstą, lietuvišką ir indoeuropietišką slibino bei mergelės mitologemą, kuri, viena vertus, laikoma universalia, kita vertus, lietuvių pasaulėžiūroje turi specifinę niuansuotę: autoriaus nuomone, būtent „Eglė žalčių karalienė“ leidžia atsekti ir konstatuoti pagrindinių lietuvių dievų penketą ir ketvertą bei lietuvių panteono formavimąsi. Autorius, remdamasis šia pasaka, pateikia lietuvių teogoniją, tai yra, dievų kilmės mitologiją, pasakojimus apie panteono ir jo struktūros genezę. Teigiama, kad ši pasaka, ir teogonija, ir tuo pačiu - dievų kova, titanomachija, kur Eglės ir Žilvino pavidalai yra mazginiai, siejantys senąją ir naująją dievų kartas, o naujos kartos iškilimas siejamas su chtoniškojo prado (žymaus tiek Žilvino, tiek Eglės atveju) įveika ir naujo keturių pagrindinių dievų kulto nustatymu. Autoriaus nuomone, pasaka „Eglė žalčių karalienė“ parodo, kaip dievai įgauna savo kulto vietas, kaip užsimezga dievų reprezentacijos medžiuose religinė idėja, kuri istoriniais laikais aiškiai ir neabejotinai matoma šaltiniuose. Šventvietė ir miškas, šventvietė ir medžiai lietuvių kulte neatskiriami. Eglės vaikų sąsajos su medžiais, autoriaus manymu, leidžia sieti pasaką su šaltiniuose aprašomu medžių kultu, įsitikinimu, kad medžiuose gali apsireikšti dievai. Daroma išvada, kad „Eglė žalčių karalienė“ yra labai neseniai iš mito į pasaką perėjusi mitologema, kuri sprendžia pagrindinius lietuvių panteono ir kulto atsiradimo klausimus.Reikšminiai žodžiai: Dievai; Eglė (vardas); Eglė žalčių karalienė; Lietuvių teogoninis mitas; Mitas; Panteonas; Teogonija; Žalčių karalienė; Eglė (name); Eglė-the Queen of the Grass-Snakes; Gods; Grass-snake queen; Lithuanian theogonical myth; Myth; Pantheon; Teogonija.

ENThe study examines the Lithuanian folk tale “Eglė žalčių karalienė” [Eglė the Queen of Serpents] by revealing its mythological context, a Lithuanian and Indo-European mythologem of a dragon and a virgin, which, on the one hand, is considered universal; on the other hand, has a specific nuance in Lithuanian world outlook: according to the author, namely “Eglė žalčių karalienė” allows tracing and stating the pentad and tetrad of the main Lithuanian gods and the formation of the Lithuanian pantheon. Referring to this tale, the author presents the Lithuanian theogony, i.e. the mythology of the origins of gods and the stories about the genesis of the pantheon and its structure. This tale is stated to be theogony and titanomachy, or War of the Titans, where the shapes of Eglė and Žilvinas are nodal, relating the old and new god generations, and the emergence of the new generation is linked to the defeat of the chthonic element (notable in both cases of Žilvinas and Eglė) and the establishment of the new cult of four main gods. According to the author, the tale “Eglė žalčių karalienė” shows how gods acquire the positions of the cult, how the religious idea of god representation in trees is born, which is clearly evident in sources in historical times. The place of worship and woods, the place of worship and trees are inseparable in the Lithuanian cult. The connections of Eglė’s children with trees allow relating the tale to the cult of trees described in sources, a belief that gods might manifest in trees. A conclusion is drawn that “Eglė žalčių karalienė” is the mythologem that has recently passed from a myth to a tale, which solves the main issues of the emergence of the Lithuanian pantheon and cult.

ISBN:
9986638399
Subject:
Etnologija / Ethnology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11974
Updated:
2021-03-01 17:00:33
Metrics:
Views: 470
Export:
Download