LTLietuvių pasaka „Eglė žalčių karalienė“ studijoje nagrinėjama, atskleidžiant jos mitologinį kontekstą, lietuvišką ir indoeuropietišką slibino bei mergelės mitologemą, kuri, viena vertus, laikoma universalia, kita vertus, lietuvių pasaulėžiūroje turi specifinę niuansuotę: autoriaus nuomone, būtent „Eglė žalčių karalienė“ leidžia atsekti ir konstatuoti pagrindinių lietuvių dievų penketą ir ketvertą bei lietuvių panteono formavimąsi. Autorius, remdamasis šia pasaka, pateikia lietuvių teogoniją, tai yra, dievų kilmės mitologiją, pasakojimus apie panteono ir jo struktūros genezę. Teigiama, kad ši pasaka, ir teogonija, ir tuo pačiu - dievų kova, titanomachija, kur Eglės ir Žilvino pavidalai yra mazginiai, siejantys senąją ir naująją dievų kartas, o naujos kartos iškilimas siejamas su chtoniškojo prado (žymaus tiek Žilvino, tiek Eglės atveju) įveika ir naujo keturių pagrindinių dievų kulto nustatymu. Autoriaus nuomone, pasaka „Eglė žalčių karalienė“ parodo, kaip dievai įgauna savo kulto vietas, kaip užsimezga dievų reprezentacijos medžiuose religinė idėja, kuri istoriniais laikais aiškiai ir neabejotinai matoma šaltiniuose. Šventvietė ir miškas, šventvietė ir medžiai lietuvių kulte neatskiriami. Eglės vaikų sąsajos su medžiais, autoriaus manymu, leidžia sieti pasaką su šaltiniuose aprašomu medžių kultu, įsitikinimu, kad medžiuose gali apsireikšti dievai. Daroma išvada, kad „Eglė žalčių karalienė“ yra labai neseniai iš mito į pasaką perėjusi mitologema, kuri sprendžia pagrindinius lietuvių panteono ir kulto atsiradimo klausimus.Reikšminiai žodžiai: Dievai; Eglė (vardas); Eglė žalčių karalienė; Lietuvių teogoninis mitas; Mitas; Panteonas; Teogonija; Žalčių karalienė; Eglė (name); Eglė-the Queen of the Grass-Snakes; Gods; Grass-snake queen; Lithuanian theogonical myth; Myth; Pantheon; Teogonija.
ENThe study examines the Lithuanian folk tale “Eglė žalčių karalienė” [Eglė the Queen of Serpents] by revealing its mythological context, a Lithuanian and Indo-European mythologem of a dragon and a virgin, which, on the one hand, is considered universal; on the other hand, has a specific nuance in Lithuanian world outlook: according to the author, namely “Eglė žalčių karalienė” allows tracing and stating the pentad and tetrad of the main Lithuanian gods and the formation of the Lithuanian pantheon. Referring to this tale, the author presents the Lithuanian theogony, i.e. the mythology of the origins of gods and the stories about the genesis of the pantheon and its structure. This tale is stated to be theogony and titanomachy, or War of the Titans, where the shapes of Eglė and Žilvinas are nodal, relating the old and new god generations, and the emergence of the new generation is linked to the defeat of the chthonic element (notable in both cases of Žilvinas and Eglė) and the establishment of the new cult of four main gods. According to the author, the tale “Eglė žalčių karalienė” shows how gods acquire the positions of the cult, how the religious idea of god representation in trees is born, which is clearly evident in sources in historical times. The place of worship and woods, the place of worship and trees are inseparable in the Lithuanian cult. The connections of Eglė’s children with trees allow relating the tale to the cult of trees described in sources, a belief that gods might manifest in trees. A conclusion is drawn that “Eglė žalčių karalienė” is the mythologem that has recently passed from a myth to a tale, which solves the main issues of the emergence of the Lithuanian pantheon and cult.