Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai

LTDarbe aptariama slavizmų fonologija remiantis fonologinės integracijos terminu. Nagrinėjama kelių pakraštinių rytų aukštaičių vilniškių šnektų, turinčių tą pačią vokalizmo sistemą, slavizmų fonologinė integracija nuo pirmųjų skolinių patekimo IX a. iki sinchroninės sistemos. Centrinė integracijos mechanizmo ašis yra abipusio garsų tapatumo arba panašumo principas, integracijos procese realizuojamas slavų balsių akustinių-artikuliacinių požymių santykiu. Koreliacijoms susidaryti svarbiausia yra fonologinis abiejų sistemų elementų santykis. Lemiamą vaidmenį slavizmų integracijos procese atlieka šnektų sistema. Integracijos struktūros susiformavimas daugiausiai priklauso nuo šnektų fonologinės sistemos sinchroninių pjūvių padėties. Integracijos raida taip pat dažniausiai yra nulemti ne slavų kalbų, bet pačių šnektų sistemos evoliucijos ir rodo šnektų fonologinės sistemos kitimus. Sinchroninė slavizmų balsių distribucija ir slavų balsių istorija išryškina pagrindinius slavizmų atliepinių dėsningumus – integracijos dėsnius. Integracijos dėsnių sistemą sudaro dvi grupės, kur sinchroniškai tuos pačius slavų balsius slavizmuose atliepia a) nevienodos kokybės balsiai, b) nevienodos kiekybės balsiai. Taip išryškėja ir dvi slavizmų integracijos kryptys: kokybinė ir kiekybinė integracija. Integracijos proceso raidoje išryškėja ne tik sinchroniniai, bet ir diachroniniai integracijos dėsniai, bet iš sinchroninio integracijos proceso šie dėsniai yra eliminuoti ir negali būti aktualizuojami. Kokybinė integracija būdinga sinchroniniams slavų balsiams o, e, a, y; kiekybinė – a, y, i, u.Reikšminiai žodžiai: Fonologija; Fonologinė sistema; Integracija; Raida; Rytų aukštaičiai; Rytų aukštaičiai vilniškiai; Skoliniai; Slavizmai; Borrowings; Developmen; Eastern Aukštaitian; Eastern Aukštaitian of Vilnius; Integration; Phonological system; Phonology; Slavic loanwords; Slavisms.

ENThe paper deals with phonology of Slavicisms based on phonological integration. Phonological integration of Slavicisms in several dialects of peripheral eastern aukštaičiai of Vilnius with the same vocalism is studied from the adoption of the first loanwords in the 9th century to the synchronic system. The central axis of the integration mechanism is the principle of mutual identity or similarity of sounds, realised in the integration process by the ratio of acoustic-articulational attributes of Slavic vowels. The phonological ratio of elements in both systems is most important for establishing correlations. The system of dialects plays a decisive role in the Slavicism integration process. The establishment of the integration structure mainly depends on the position of synchronic sections of the dialects’ phonological system. The development of integration is also often determined by the evolution of the dialect system rather than the Slavic language system and shows the changes in the phonological system of dialects. Synchronic distribution of vowels of Slavicisms and the history of Slavic vowels highlight the main laws of Slavicism equivalents, i.e. integration laws. The system of integration laws consists of two groups, where the same Slavic vowels are synchronically resounded in Slavicims by a) vowels of different quality, b) vowels of different quantity. Thus, two trends in Slavicim integration are revealed: qualitative and quantitative. Not only synchronic but also diachronic integration laws are revealed in the development of the integration process, these rules are however eliminated from the synchronic integration process and cannot be actualised. Qualitative integration is typical of synchronic Slavic vowels o, e, a, y; and quantitative – a, y, i, u.