Veprių valsčiaus senovės bruožai

LTVeprių valsčius yra išsidėstęs gamtiniu-geografiniu požiūriu žmogui gyventi palankioje vietoje - šalia didelės Šventosios upės, jos santakoje su mažesne, tačiau irgi vandeninga Širvinta. Todėl nenuostabu, kad čia nuolat gyventa žmonių, tačiau senojo apgyvendinimo pėdsakų čia mažai kas ieškojo, o dar mažiau juos tyrinėjo. Seniausias Veprių apylinkių apgyvendinimas pradėtas tyrinėti XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Daugiau ištirti Samantonių bronzos amžiaus gyvenvietė ar Bečių senkapis. Ankstyviausi žmonių gyvenimo pėdsakai yra iš paleolito pabaigos (XIX a. pr. Kr.). Samantonyse buvusi jų gyvenvietė priskiriama Arensburgo ir Svidrų kultūroms. Bronzos amžiaus (II-I a. pr. Kr. vidurys) apgyvendinimo liekanos Veprių apylinkėse yra geriau pažįstamos, nes 1943 m. Samantonyse vyko tyrinėjimai, kurių metu buvo ištirta pastato vieta, surinkta nemažai titnaginių radinių bei keramikos. Šiam laikotarpiui priskiriama ir dalis akmeninių kirvių. Geležies amžiaus (I-XII a.) apgyvendinimo liudytojai yra trys piliakalniai (Dubių, Sližių ir Sukinių) bei Kazlaučiznos pilkapynas. Visi jie yra netyrinėti. Valstybės laikotarpiu iš archeologinių objektų plačiausiai yra tyrinėtas XIV a. pabaigos-XVIII a. Bečių senkapis; jame 1943 ir 1985 m. ištirti 93 griautiniai kapai. Šį senkapį galima tapatinti su senosiomis Veprių kapinėmis. Kiti šio laikotarpio archeologijos paveldo objektai mažai tyrinėti ar jų tyrinėjimų medžiaga neišlikusi. Pagrindinis gamtinis darinys, prie kurio glaudėsi žmonių gyvenvietės, buvo Šventosios upė. Prie jos reikėtų ieškoti dar nežinomų archeologijos vertybių.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai objektai; Archeologiniai radiniai; Bečių senkapis; Bronzos amžiaus pastatas; Dvarvietė; Geležies amžius; Kapinynai; Paleolitinė gyvenvietė; Pikapiai; Piliakalniai; Pilkapynas; Priešistorė; Senovės gyvenvietės; Veprių apylinkės; Veprių dvarvietė; Veprių valsčius; Viduramžai-naujieji laikai; Viduramžiai; Vidurio Lietuva; 17 amžius; 18 amžius; Šventosios upė; Ancient settlements; Archaeological artefacts; Archaeological objects; Barrow cemetery; Barrows; Bečiai cemetery; Building of the Bronze Age; Central Lithuania; Hill-forts; Hillforts; Iron Age; Manor site; Middle Ages; Middle Ages-Early Modern Period; Old cemeteries; Paleolithic settlement; Prehistory; Vepriai environs; Vepriai manor site; Vepriai valsčius; Šventoji river.

ENInvestigations of the oldest settlement in Vepriai area started in 1920s, nevertheless it remains still meanly known and studied. Only such site as Samantonys Bronze Age settlement was investigated in more detailed way. The earliest traces of humans are from the end of the Palaeolithic (11th to 10th millennia ВС). Their settlement in Samantonys is attributed to the Ahrensburg and Swidrian cultures. Remains of the Bronze Age (middle of the 2nd to 1st millennia ВС) human population in Vepriai area are known better due to the investigations done at Samantonys in 1943, when the site of a building was explored and quite a few flint and ceramic finds had been collected. Some stone axes also are attributed to this period. There are three mounds (Dubiai, Sližiai and Sukiniai) and Kazlaučizna barrow, which witness the Iron Age (1st to 12th centuries). All they are not investigated and known only by their external features. Among the archaeological sites of the Lithuanian state period, the Bečiai tumulus (end 14th to 18th centuries) had been investigated the best, where 93 inhumation graves had been studied in 1943 and 1985. This tumulus can be identified with the olden Vepriai cemetery. Other sites of archaeological heritage are less studied (Vepriai manor site) or the study material have been lost (Užušiliai tumuli). During all the prehistoric epoque and significant part of the historical period (to 17th century) the Šventoji River was the main nature formation, where human settlements nestled to. This is the area where the still undetected archaeological valuables should be searched for. [text from author]

• Apšvietos filosofija kaip transhumanistinio mąstymo paradigma / Marius Markuckas. Problemos. 2020, t. 97, p. 186-197.
• Darnaus vartojimo vertinimo problemos: vartotojų pozicija / Saulius Jurgelėnas. Darnus vystymasis: teorija ir praktika / sudarytoja Dalia Štreimikienė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 387-408.
• Educational capacity of the law and penitentiary practice: Thomas Aquinas and Michel Foucault / Dalia Marija Stančienė, Juozas Žilionis. Spring University. Changing education in a changing society. 2008, 1, p. 44-50.
• Europejimo profiliai kintant naujumo režimams Lietuvos mene / Salomėja Jastrumskytė. Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis / sudarytojai ir moksliniai redaktoriai: Antanas Andrijauskas, Vytautas Rubavičius. Vilnius: Kronta, 2008. P. 202-223.
• Faustiška sutartis ir kultūros politika / Gintautas Mažeikis. Darbai ir dienos 2021, t. 76, p. 15-31.
• Gabrielės Petkevičaitės moralinė laikysena XIX-XX amžių sandūros Lietuvos politiniame kontekste / Skaistė Barkutė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 9-30.
• Gamtosauginės minties Lietuvoje metamorfozės: nuo užuomazgų per Apšvietą iki romantizmo / Mantas Antanas Davidavičius. Tautosakos darbai 2023, 65, p. 158-173.
• Kasdienybė kaip revoliucija ir rezistencija: G. Debord’as ir M. de Certeau / Nerijus Milerius. Problemos. 2019, t. 96, p. 160-171.
• Kultūra kaip ekonominė galia : recenzija / Vaidotas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2010, Nr. 1 (26), p. 147-153.
• Kultūrinės tapatybės: moterys ir vyrai (dabartis ir paveldas) / Rita Repšienė. Lietuvos kultūros tyrimai. 2012, 3, p. 58-77.
• Lithuanian cultural politics : on the move / Ina Pukelytė. Lituanus. 2013, vol. 59, no. 1, p. 54-65, 88.
• Masinės kultūros užuomazgos Kretingos ir Palangos Tiškevičių nuotraukų rinkiniuose. Senoji fotografija ir jos tyrimo galimybės / Juozapas Paškauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2015, 2014/1, p. 67-93.
• Meninė kūryba ir politinės altervencijos / Gintautas Mažeikis. Inter-studia humanitatis. 2012, Nr. 14, p. 7-36.
• Pozityvusis neabejojimo principas : recenzija / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2011, Nr. 1 (28), p. 230-295.
• Propagandinė literatūra : nuo ideologinės mimezės iki mitografijos : vėlyvojo stalinizmo laikotarpio lietuvių literatūra / Gintautas Mažeikis. Darbai ir dienos. 2007, t. 48, p. 233-260.
• Sąmoningumo ugdymo akcentai : požiūriai ir interpretacijos / Aušra Kolbergytė, Valdonė Indrašienė. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 2, p. 421-432.
• Sociologijos istorija : teorinės idėjos, problemos ir sąvokos. T. 1, Sociologijos filosofija / Algimantas Valantiejus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 932 p.
• Sveiki atvykę į mimezio dykumą : Gintaras Varnas ir naujosios mimetinės strategijos Lietuvos teatre / Edgaras Klivis. Logos (Vilnius). 2010, 65, p. 154-168.
• Šiuolaikinė sociologijos teorija / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2009, Nr. 1 (24), p. 20-39. 2009, Nr. 2 (25), p. 5-39.
• Transhumanizmo idėjos šiuolaikinių naujųjų medijų kultūros studijų kontekste / Remigijus Venckus. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 286-297.
• Užmaršties kultūros potenciacija "versus" nacionalinės kultūros atilsį / Kęstutis Šerpetis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 9, p. 37-54.
• Vaikų atsparumo vartotojiškai kultūrai ugdymo teorinių konstruktų pagrindimas postmodernizmo kontekste / Reda Ponelienė. Mokytojų ugdymas. 2012, Nr. 18, p. 30-46.
• Visuomenės decentralizacija kaip utopija: lietuviškoji pilietiškumo ugdymo versija / Aneta Rostovskytė. Inter-studia humanitatis. 2011, Nr. 12, p. 69-78.