Lietuvos jėzuitų teatras: XVI-XVIII amžiaus dramų rinktinė

• Ulčinaitė, Eugenija, sudarymas, vertimas, įvadas, komentarai [com, trl, aui, cwt]
• Biržiška, Mykolas, vertimas [trl]

LTRinktinėje publikuojamos keturios mokyklinės dramos, du dramų prologai ir trys teatrinių programų tekstai. Tai Kasparo Pentkovskio „Dialogas karaliui Steponui apie taiką“ (1582), Grigaliaus Knapijaus komiškai tragiška drama „Filopatris, arba Dorybė“ (1596) ir martirologinė drama „Felicija“ (1597), Simono Paškovičiaus tragedija „Meilės karas“ (1751), Gabrieliaus Šimkevičiaus prologai „Vytenis ir Gedeonas“ (1677), mokyklinių dramų programos: „Algirdas, didysis Lietuvos kunigaikštis“ (1687), „Daumantas, senos lietuvių kunigaikščių giminės palikuonis“ (1690) ir „Šventas badavimas per bedieviškas puotas“ (1731). Tai skirtingų žanrų draminiai kūriniai, rodantys autorių literatūrinį meistriškumą, antikinių ir europinių dramaturgijos bei teatro idėjų recepciją mokykliniame teatre, vietinių politinių realijų atspindžius. Įvadiniame rinkinio sudarytojos straipsnyje aptariamos mokyklinio teatro ištakos Lietuvoje, sietinos su Vilniaus jėzuitų kolegija ir Universitetu. Dėmesys taip pat skiriamas ir su jėzuitais konkuravusių pijorų ordino kolegijų teatrinei veiklai. Mokykliniai vaidinimai, atsiradę kaip XVI-XVIII a. edukacinės sistemos ir Baroko kultūros dalis, gyvavo ir panaikinus jėzuitų ordiną, nuslopus pijorų veiklai. Jie reiškėsi XIX a. sekuliarizuotoje visuomenėje, papildė bažnytines iškilmes, įsiliejo į dvarų kultūrinį gyvenimą, perdavė klasikinės dramos ir teatro meno tradicijas lietuvių nacionaliniam teatrui ir dramaturgijai. Mokyklinė drama ir teatras formavo atlikėjų ir žiūrovų literatūrinį ir estetinį skonį, esmingai papildė Baroko raiškos formas Lietuvoje ir Europoje.Reikšminiai žodžiai: Senoji Lietuvos literatūra; Lotyniškoji Lietuvos literatūra; Lenkiškoji Lietuvos literatūra; Lietuvių teatro istorija; Lietuvių dramaturgijos istorija; Old lithuanian literature; Lithuanian literature in latin; Lithuanian literature in polish; History of lithuanian theatre; History of lithuanian dramaturgy.

ENThe selection publishes four school dramas, two drama prologues and three texts of theatrical programmes. These are Kasper Pętkowski’s “Dialogas karaliui Steponui apie taiką” (1582), Gregorius Knapius’ comically tragic drama “Filopatris, arba Dorybė” (1596) and drama “Felicija” (1597), Simonas Paškovičius’ tragedy “Meilės karas” (1751), Gabrielius Šimkevičius’ prologues “Vytenis and Gedeonas” (1677), school drama programmes: “Algirdas, dydisis Lietuvos kunigaikštis” (1687), “Daumanas, senos lietuvių kunigaikščių giminės palikuonis” (1690) and “Šventas badavimas per bedieviškas puotas” (1731). These are drama works of different genres representing the authors’ literary excellence, reception of antique and European drama and theatre ideas in school theatre and reflections of local political realities. The introductory article by the compiler discusses the origins of school theatre in Lithuania related to Vilnius Jesuit College and the University. Attention is also paid to theatrical activities of the Order of Piarists, which competed with the Jesuits. School performances, which emerged as part of the education system of the 16th–18th c, and the Baroque culture, existed after the Jesuit order stopped existing. They manifested in the secular society of the 19th c., supplemented church festivals, integrated into the cultural life of estates, and transferred classical drama and theatre art traditions to Lithuanian national theatre and dramaturgy. School drama and theatre formed the literary and aesthetic taste of performers and audiences and significantly enhanced the forms of Baroque expression in Lithuania and Europe.