Laiškai, 1929-1973

• Kubilius, Vytautas, sudarymas [com]
• Šatkuvienė, Vanda, parengė [edt]

LTLeidinyje skelbiami 648 Aisčio laiškai (įkaitant ir jų fragmentus iš publikacijų) - tai toli gražu ne visa poeto epistolika, galbūt net ne didžioji jos dalis. Tačiau planuojant leidinį ir neturėta tikslo paskelbti visos „galybės“ laiškų. Šis leidinys, apimantis visą poeto nueitą kelią (laiškuose grįžtama ir į ankstyvos jaunystės, ir net vaikystės laikus) iki pat paskutiniųjų gyvenimo metų (paskutinysis laiškas rašytas mėnuo prieš mirtį), - tai pati išsamiausia poeto epistolinė autobiografija, kurioje naujos vertingos medžiagos ras ir literatūros istorikai bei kritikai, ir bibliografai, ir net tekstologai, galėsiantys palyginti čia esamus ką tik sukurtus posmus su galutiniais eilėraščių variantais „Raštuose“. Šią knygą galima skaityti ir kaip įdomų, intriguojantį romaną su gausybe literatūrinių, visuomeninių, politinių bei asmeninio pobūdžio kolizijų, nuosekliai stebint jų raidą (laiškai spausdinami chronologine seka), arba kaip epopėją, atspindinčią skausmingiausius mūsų tautos istorijos puslapius ir dramatišką ištisos rašytojų kartos likimą - abipus Atlanto. Vis dėlto didžiausia šio leidinio vertybė yra laiškas po laiško vis įvairiapusiškiau atsiskleidžiantis poeto portretas: daugeliu atžvilgių netikėtas, neatitinkantis „oficialios versijos“, tačiau neužginčijamas, kadangi visiškai autentiškas, kurtas „iš vidaus“, o ne iš išorės, pagarbiais potėpiais užglaistant šiurkštesnius bruožus.Reikšminiai žodžiai: XX a. lietuvių poezija; Jonas Aistis; Epistolinis palikimas; Interwar period lithuanian poetry; Epistolary heritage; Jonas Aistis.

ENThe publication contains 648 Jonas Aistis’s letters (including their extracts from publications). It is far from the poet’s total epistolics, probably not its largest part either. However, when planning the publication it was not aimed at publishing all his letters. This publication, covering the poet’s entire path (the letters bring him back to his early years, even childhood) till the very last years of his life (the last letter was written one month before his death), is the poet’s most detailed epistolary biography where historians and reviewers as well as bibliographers or even textologists, who will be able to compare the recently created strophes with the final poems in “Raštai” [“Writings”], will find new valuable material. The book can be also read as an interesting and mystifying novel with a number of literary, social, political and personal collisions, while consistently observing their development (the letters are published chronologically), or as an epic, reflecting the most painful pages of our nation’s history and a dramatic destiny of the entire generation of writers on both coasts of the Atlantic Ocean. Nonetheless, the greatest virtue of the publication is the poet’s portrait, increasingly more comprehensively revealed letter by letter, which is unexpected in most cases, inconsistent with the “official version”, yet unquestionable because it is absolutely authentic, created “internally” rather than externally by concealing rougher traits by respectful strokes.