Lietuvių moterų drobulės

LTPublikacijoje tyrinėjama viena iš lietuviškų skarų rūšis – drobulės. Tai baltos lininės stačiakampės skaros, dėvėtos dažniausiai ištekėjusių moterų šiltuoju metų laiku. Įvairiose etnografinėse srityse jos skyrėsi savo raštais, puošyba. Pristatomas ir nagrinėjamas Lietuvos dailės muziejuje saugomas didžiausias respublikoje šio tipo audinių rinkinys. Lietuvoje baltas drobules moterys dėvėjo XVII–XX a. pradžioje. Savo forma drobulės buvo dvejopos. Vienos jų – stačiakampės pailgos, lenkiamos pusiau išilgai, kitos – kvadratinės, lenkiamos pusiau arba kampu. Darbe nuodugniai aptartos etnografų surinktos žinios, rašytinė ir ikonografinė medžiaga apie drobules. Tyrinėjamos Žemaičių drobulės, jų audimo technika ir apdaila. Pristatomos kvadrato ir ilgo stačiakampio formos Dzūkijos drobulės bei jų raštai. Nagrinėjamas gausiausias Suvalkijoje surinktų dvipalių drobulių rinkinys. Suvalkietiškoms drobulėms būdingas plonumas, raštelių vingrumas, subtili puošyba. Jos, kaip ir kitos kostiumo dalys, tradiciškai skirstomos į kapsių ir zanavykių. Aukštaičių drobulių muziejuose yra labai mažai, todėl joms būdingi raštai ir papuošimai plačiau netyrinėti. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje kintant moterų drabužiams, drobulės palengva nunyko. Vis daugiau imta dėvėti pirktinių skarų. Keitėsi drobulių paskirtis, jas dažniau imta naudoti kaip staltieses. Ilgiausiai drobulės išliko Dzūkijoje – jomis moterys kai kuriose vietovėse siautėsi net XX a. pradžioje.Reikšminiai žodžiai: Drobulė; Drobulės; Etnografija; Moteris; Moterys; Tekstilė; Ethnography; Linen shawls; Lithuania; Textile; White linen shawls (drobule); Women.

ENThe publication looks into one of the types of Lithuanian shawls – headscarves. They are white linen rectangular shawls, worn mainly by married women in summertime. Their patterns and decorations differed in different ethnographic areas. The largest collection of this type of cloth in the country, stored in the Lithuanian Art Museum, is presented and analysed. White headscarves were worn by Lithuanian women in the 17th century – at the start of the 20th century. Headscarves came in two shapes. Some of them were rectangular and oblong, folded in half lengthwise; others were square, folded in half or anglewise. Knowledge, compiled by ethnographers, written and iconographical material about headscarves are discussed in detail in this work. Samogitian headscarves, their weaving technique and finish are studied. Headscarves of Dzūkija of a square and long rectangular shape and their patterns are presented. The most abundant collection of two-piece headscarves, collected in Suvalkija, is analysed. Thinness, curvy patterns and subtle decoration are typical of headscarves of Suvalkija. They, like other parts of the national costume, are traditionally distinguished into kapsių (south-eastern) and zanavykių (south-western). Museums have very few headscarves of Aukštaitija, their patterns and decorations therefore have not been studied in detail. In the second half of the 19th century – at the start of the 20th century, when female clothes underwent changes, headscarves gradually disappeared. Bought shawls became increasingly more popular. The purpose of headscarves changed, they started to be used as tablecloths more frequently. Headscarves survived in Dzūkija longest. Women wore them in certain areas even at the start of the 20th century.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History