Vokietybės "Naujajame Tilžės keleivyje" (1924-1940) : lingvistiniai integracijos ypatumai

LTXX a. 3-4 dešimtmečiais lietuvių kalba Rytprūsiuose buvo tapusi tik to krašto lietuvių tautinės mažumos kalba, jos žodyną didele dalimi sudarė leksiniai skoliniai iš vokiečių kalbos. Vertinant paskutiniojo Rytprūsiuose lietuviškai leisto laikraščio "Naujasis Tilžės keleivis" vokietybių struktūros prisitaikymą - jų grafinę, fonetinę ir morfologinę adaptaciją, integraciją į darybinę ir leksinę Rytprūsių lietuvių kalbos sistemas bei įsitvirtinimą vartosenoje - ryškėja du tokių leksinių vienetų klodai, kuriuos sąlygiškai galima įvardyti senosiomis vokietybėmis (XIII-XX a. pr. perimtos iš Rytų Prūsijos vokiečių (ypač žemaičių) tarmių) ir naujosiomis vokietybėmis (XX a. 2-4 dešimtmečiais dvikalbystės sąlygotos interferencijos iš vokiečių bendrinės kalbos). Dauguma laikraštyje vartojamų senųjų vokietybių turėjo sakytinio ir rašytinio vartojimo tradiciją Rytprūsių lietuvių kalboje, pasižymėjo grafine ir morfologine adaptacija ir įsitvirtinimu aktyvioje vartosenoje. Naujosios vokietybės, dar artimos svetimžodžiams, laikraštyje atspindėjo patį integracijos procesą. Jos linkusios apsiriboti nedidele grafine ar morfologine adaptacija, dar nespėjusios integruotis į darybinę sistemą. Sudėtingas tokių neologizmų santykis su žodynu: plūsdamos į politinio, socialinio gyvenimo sritis kaip naujų denotatų pavadinimai, jos galėjo ir neįeiti į aktyvią vartoseną, nes buvo reikalingos tik laikraštyje perteikiant naujausią informaciją. Jų integracija dar smarkiai sąlygota pačio skolinimosi proceso ir ekstralingvistinių veiksnių, todėl laikraštyje buvo kuriami tokių vokietybių vertiniai.Reikšminiai žodžiai: Skolinys iš vokiečių kalbos (vokietybė); Adaptacija; Integracija; Loan-word from the German language; Adaptation; Integration.

ENIn Eastern Prussia in the twenties – thirties of the 20th century Lithuanian had become only the language of the national minority of Lithuanians of the area and the vocabulary was mostly formed of lexical borrowings from German. When evaluating the graphical, phonetic and morphological adaptation of the structure of German words in the last newspaper, published in Eastern Prussia in Lithuanian – "Naujasis Tilžės Keleivis", integration of the said words into the lexical system of Lithuanian of Eastern Prussia and their entrenchment in use, two layers of such lexical units, which can be called old German words (taken over from dialects of the Germans of Eastern Prussia (especially the lowlanders) in the 13th – beginning of the 20th century) and new German words (which resulted from interference by German, determined by bilingualism in the tenths – thirties of the 20th century) are highlighted. Most old German words, used in the newspaper had the tradition of spoken and written use in Lithuanian of the Eastern Prussia, they characterized with graphic and morphological adaptation and entrenchment in active use. The new German words, still close to loanwords, reflected the integration process itself, since they were inclined to limit to insignificant graphical or morphological adaptation and were not fully integrated into the word formation system. The relation between such neologisms and the vocabulary is complicated: when flowing into areas of political and social life as names of new phenomena, they could have not entrenched in active use, since they were needed only for provision of new information in the newspaper. Their integration was also strongly determined by the loaning process itself and the extralinguistic factors therefore translations of such German words were provided in the newspaper.