Antonimų stovėti - gulėti (Stehen-liegen) semantika : gretinamoji lietuvių ir vokiečių kalbų tekstynų pavyzdžių analizė

LTStraipsnyje aptariami antonimą stovėti - gulėti ir ją atitikmenų vokiečių kalboje stehen - liegen vartosenos panašumai ir skirtumai. Remiantis tekstynų pavyzdžiais siekiama atsakyti į klausimus, ar gali tie patys dalykai lietuviškai ir vokiškai kalbančiųjų būti suvokiami kaip stovintys ir gulintys, ar abiejose kalbose sutampa vietos, kuriose stovima ir gulima? Apsiribojama tiriamiems antonimams būdingų dviejų valentinių palydovų, atliekančių patiento (būsenos turėtojo) ir lokatyvo (vietos, kurioje kas vyksta arba kas yra, į kurią kas telpa ar netelpa) semantines funkcijas, semantine analize. Priešingą antonimų reikšmę patvirtina vartosenos analizė. Gretinamasis tyrimas atskleidžia ir tarpkalbinius antonimų skirtumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antonimai stovėti - gulėti (stehen - liegen); Distribucijos analizė; Patientas; Lokatyvas; Tekstynas.

ENThe article discusses the similarities and differences of the use of antonyms “stovėti” – “gulėti” (“to stand” – “to lie”) and their equivalents in the German language “stehen” – “liegen”. Referring to examples, taken from textbooks, the article attempts to answer the question whether the same thing can be comprehended by Lithuanian and German speakers as standing of lying and whether the places where one stands or lies coincide in both languages. The article limits to a semantic analysis of the two valent notions, characteristic of the antonyms in question, which correspond to the semantic functions of the patient (the holder of the state) and the locative (the place, where something happens or is, which hold or does not hold something). The opposite use of the antonyms is substantiated by the analysis of use. The comparative study also reveals the inter-language differences between the antonyms.