Realaus meno bendrija. Oskaro Koršunovo teatro pradžia

LTStraipsnyje analizuojami pirmieji režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliai, sukurti 1991–1994 m. pagal rusų autorių Danilo Charmso ir Aleksandro Vedenskio tekstus. Prisimindama spektaklius ir tuometinę žiūrovų bei kritikų percepciją autorė pabrėžia O. Koršunovo spektaklių naujumą to laiko lietuvių teatro kontekste, išskiria režisierių paveikusias svarbiausias XX a. režisūros tendencijas ir susieja jas su politine, visuomenine bei kultūrine šalies situacija. Atkreipiant dėmesį į režisieriaus naudotas raiškos priemones bei vaidybos ir scenovaizdžio naujoves, straipsnyje ieškoma jų sąsajų su XX a. 3–4-ojo dešimtmečio rusų teatro pavyzdžiais ir XX a. 10 dešimtmečio lietuvių režisierių darbais. Analizuojama grotesko, satyros bei farso, taip pat autorinės režisūros bei sceninės dramaturgijos sampratų kaita XX a. teatre bei lietuvių scenoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Avangardas; Postmodernus teatras; Postdraminis teatras; Tragiškasis groteskas; The Avant-garde; The Post-modern theatre; The Post-dramatic theatre; The Tragic-grotesque.

ENThearticleanalysesthefirstproductionsofOskarasKoršunovas,putonstageinthe years 1991–1994 and based on the texts of Russian authors Daniil Kharms and Alexander Vvedensky. Recalling plays and the audience’s reactions back then, the author of the article emphasizes the freshness of Koršunovas’ productions in the context of Lithuanian theater at that time, distinguishes the trends in direction that influencedKoršunovas most, and associates these trends with the political, social and cultural situation in the country.With the help of modern theater art methods, the article’s author differentiatesthestyle and aesthetics of Koršunovas’ productions, having elements of both avant-garde creations of the beginning of the 20th century and of the late 20th century post-modern and post-dramatic theater. Addressing the director’s methods of expression and his innovations in acting and stenography, the article aims to link these with examples of Russian theater of the 1920s and 1930s as well as with works of Lithuanian artists in the 1990s. Changes in the perception of grotesque, satire, farce, as well as of direction and stage dramaturgy in the 20th century and on Lithuanian stage are analysed.Koršunovas’ productions appeared to be difficulttodescribeorretell,requiringa generalization of historical and cultural context for interpretation. Contrary to current productions by Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, and Rimas Tuminas, Koršunovas’ “OBERIU“ trilogy demonstrated a great divergence from classical theater and closer resembled the post-dramatic theater model that questioned strategies of traditional scenic mimesis.On the other hand, by distancing themselves from specificreality,Koršunovas’productions even more suggested the sensation of this reality – the quintessence of an illogical, chaotic, unknowable and incomprehensible world c. [From the publication]