LTKnyga „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikos parlamentinėje sistemoje 1569-1763 metais“ skirta LDK savivaldos institucijų istorijai. Plačiai apžvelgiama savivaldos padėtis prieš Liublino uniją, tiriama svarbias pasekmes turėjusi 1564-1566 m. valdymo ir teisės reforma, LDK šlėktos politinės kultūros tradicijos. Tiriama įvairaus lygio ir paskirties seimelių (šauktų prieš ATR seimą ar po jo, generalinių Volkovyske ir Slonime, reliacinių, suvažiavimų interregnumo metu, Vilniaus konvokacijų, pačių šlėktų iniciatyva vykusių susirinkimų) sušaukimo tvarka ir kompetencija, su tuo susiję juridiniai dokumentai bei susiklosčiusios tradicijos. LDK vieta ATR parlamentinėje sistemoje negali būti vertinama vienareikšmiškai. Karinių pralaimėjimų paskatinta unija su Lenkija brendo seniai, jai iš anksto rengtasi vienodinant administracinio suskirstymo ir teisės sistemą, įvedus gerai funkcionuojančią seimelių savivaldos tvarką. ATR seime LDK užėmė ne tiek vienos iš lygiateisių valstybių, kiek vienos iš trijų provincijų vietą. LDK šlėkta po Liublino unijos visuomet siekė suvienodinti vietos valdymo institucijas su veikusiomis Lenkijoje, nesiekė valstybinio savarankiškumo, nors Lietuvos visuomenė stengėsi išsaugoti savo politinę, valstybinę ir teisinę tapatybę. Dėl nuolatinio LDK ir Lenkijos Karalystės šlėktos bendro darbo ATR seime jos reprezentuota savivalda funkcionavo panašiai. Vis dėlto gyvavo daug smulkių, bet esminių seimelių veiklos LDK ir Lenkijoje skirtumų, todėl pastarosios trafareto negalima taikyti visai ATR.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Parlamentarizmas; Seimas; Seimeliai; Bajorų suvažiavimai; Konvokacijos; The Grand Duchy of Lithuania; Parlamentarism; The Sejm; Little Sejms; Conventions of nobles; Convocations.
ENThe book “Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikos parlamentinėje sistemoje 1569–1763 metais” [The Grand Duchy of Lithuania's Role in the Parliamentary System of the Polish–Lithuanian Commonwealth (PLC) in 1569–1763] focuses on the history of local authorities in the Grand Duchy of Lithuania (GDL). It reviews the status of municipalities before the Lublin Union, the consequences of the legal reforms of 1564–1566, political culture and traditions of the GDL's szlachta (a legally privileged noble class). It covers the operations of Sejmik (local parliaments) on various levels (called in before or after the Sejm (parliament) sessions, authorities in Volkovysk and Slonim, the order of calling, competences, related legal documents and traditions). The place of the GDL within the PLC's parliamentary system raises many questions. Over time successive military defeats prompted a union with Poland. Preparations were made in advance by unifying the administrative division and legal system of both states and introducing a well–functioning Sejmik system. In the Sejm of the PLC the GDL did not share the same rights with Poland, but was treated as one of the three provinces. Following the Lublin Union the Lithuanian szlachta sought to unify the local authority institutions with their Polish equivalents, did not seek the state autonomy, although Lithuanian society was trying to preserve its political, state and legal identity. Because the szlachta of both the GDL and the Kingdom of Poland worked together, the local authorities represented in the joint Sejm of the PLC operated similarly. However there still were many small, but essential differences in operations of Sejmik in Poland and the GDL, therefore the Polish system is not wholly applicable in the GDL context.