The Shaping of civic environmental attitudes and activism in Lithuania - a ‘hybrid’ social identity in response to risk

LTSociologiškai gvildenami keli esminiai aplinkosauginės sociologijos, ypač ekomodernistinės teorijos teiginiai dėl ekologinių-socialinių judėjimų santykio ir nuostatų kitų visuomenės veikėjų bei institucijų atžvilgiu. Vienas tokių hipotetinių teiginių akcentuoja pokyčius nuo radikalaus, kitų institucijų (ypač verslo ir valdžios) atžvilgiu ženkliai kritiško ar net antagonistinio socialinio-ekologinio judėjimo, kuris formavosi Vakarų šalyse 1970-aisiais, link ekologinių-institucinių reformų 1990-aisiais ir vėliau, grįstų socialinio dialogo bei partnerystės paieška darniam visuomenės vystymuisi. Grindžiant empiriniais duomenimis ir tyrimais, straipsnio autoriaus atliktais besigilinant į Lietuvos Žaliųjų judėjimo raidą, kurios institucinę raišką epitemizuoja šiemet dvidešimties metų sukaktį pažymintis pirmasis žaliųjų klubas – Kauno „Atgaja“, straipsnyje teigiama, jog minėta empirika nesudaro pagrindo patvirtinti hipotezės apie ekologinių-socialinių judėjimų antagonistines arba, priešingai, dialogu ir partneryste grindžiamas nuostatas kitų socialinių veikėjų bei institucijų atžvilgiu. Apibendrinus empirinę medžiagą, straipsnyje formuluojama išvada, kad Lietuvos Žaliųjų judėjimui įvairiais laikotarpiais būdinga mišri – „hibridinė“ – vertybinė ir socialinės veiksenos orientacija kitų veikėjų bei struktūrų – ypač pramonės, mokslo ir valdžios – atžvilgiu, kur radikali kritika ar gaivališkas idealizmas persipynę su ekomodernistinei pasaulėžiūrai būdingomis racionalaus pasirinkimo nuostatomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekologiniai požiūriai ir rizikos suvokimas visuomenėje; Socialinė tapatybė; Pilietinis aktyvumas; Environmental attitudes; Civic activism; Ecological modernization; Hybrid social identity.

ENThis paper sociologically explores several theses notable in the eco-modernist literature, particularly the claim that, compared to the consensus-oriented environmental reforms of the 1990s, the early environmentalism (of the 1970s) has been antagonistic (or rather critical) as regards attitudes and self-identity of environmentalists vis-à-vis other social actors and institutions, especially industrialists and public authorities. Based on empirical evidence and research into environmentalism in Lithuania since the emergence of first formally established gree nclubs like Atgaja (Revival) 20 years ago, in 1987, this article indicates that there has been neither a clear-cut conflictnorconsensus among various categories of actors during various periods of time. By contrast, environmental attitudes and activism in Lithuania in the 1980s as well as 1990s is characterized by a mixed – a “hybrid” type – of relationships among the green movement and industrialists as well as public authorities, which is reflected in the public discourse and particular environmental actions. [From the publication]