Lietuvių tautinis sceninis kostiumas 1940–1970 m. : idėja ir forma.

LTStraipsnyje analizuojamas lietuvių tautinis sceninis kostiumas, jo susiformavimo aplinkybės ir raida 1940–1970 metais. Kostiumo sampratos ir formų kaita siejama su laikotarpiui būdinga bendrąja liaudies kūrybos paveldo interpretacija, masinės kultūros apraiškomis, tuo metu kūrusių dailininkų bei kitų kultūros veikėjų veikla. Sovietiniais metais teoriniam lietuvių tautinio sceninio kostiumo modeliui buvo teikiama neginčytina pirmenybė, galima teigti, kad bet kuri kita samprata galėjo egzistuoti tik kaip papildomas, dažniausiai riboto naudojimo variantas. Spartus scenai skirtų tautinių drabužių stiliaus suformavimas ir tokių modelių išplatinimas išstūmė ar bent išblukino didelės visuomenės dalies prisiminimus apie kitokią autentiškojo liaudies paveldo interpretaciją. Netgi šiandien, kai, veikiant bendroms pasaulinėms tautinio kostiumo raidos tendencijoms, Lietuvoje vis dažniau domimasi ir vilkima kitokiais tautinio kostiumo variantais, sceninė tautinio kostiumo versija vis dar yra plačiai paplitusi ir, reikia pripažinti, kartais būtinai reikalinga, nes neatskiriamai susijusi su atitinkama folkloro interpretacija. Šiame straipsnyje norima nuodugniau apžvelgti reikšmingiausią tautinio sceninio kostiumo istorijos dalį – tris pirmuosius dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, kurių pabaigoje buvo suformuotas tokio kostiumo modelis, ir svarbiausi jo pavidalai beveik nepakitę iki mūsų dienų.Reikšminiai žodžiai: Tautiniai kostiumai; Laiudies drabužiai; Intepretacija; Samprata; Dainų šventė; Liaudies drabužiai; Interpretacija; National costume; Folk costume; Interpretation.

ENThe national scenic costume in Lithuania has formed in the years of Soviet occupation, but some of its forms have also spread among the Lithuanian emigrants. Most of its variants were variously stylized and more distant from the authentic forms of Lithuanian folk costumes than the prewar national costumes created in the 40s. There were several reasons for a sudden change of the costume in the first postwar decades. The most important reasons were the usage of national costume almost only for scenic purposes and the entrenchment of the contemporary understanding of folk art spread in the Soviet Union. It is important that Lithuanian national costume had not been examined enough until the Second World War, thus the artists who were designing scenic costumes and the performers wearing them often did not understand well the quality of the costumes and their coherence with historical heritage. The utmost stylization of national costume was not equally spread in all republics of the USSR. Its entrenchment in Lithuania was determined by the taste and views of the then Lithuanian artistic personas, choreographers and part of artists, as well as people from the government. In the end of the seventies a less stylized, more based on the folk art national scenic costume model, mostly formed by Regina and Juozas Balčikonis, was established; also, first non-stylized national scenic costumes created by Dalia Mataitienė for the Lithuanian folk theatre appeared. At the conference "Traditions and present in the national Lithuanian clothing" in 1969, a pluralistic approach to the further development of national costume was confirmed, officially admitting that next to the stylized scenic national costume, copies of genuine folk dressing were needed. [From the publication]