Lietuvių tautinė tapatybė: uždarumo ir atvirumo dėmenys

LTTautinė tapatybė suprantama kaip nuolat kintanti. Ji nuolat keičiama pritaikant ją prie naujų grupės poreikių ar interesų bei kintančios socialinės aplinkos. Tautinių tapatybių kaitą neišvengiamai įtakoja globalizacijos procesai, skatindami žmonių, idėjų, technologijų, kultūrų mobilumą, įnešdami vis daugiau bendrakultūrinių elementų. Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių tautinės tapatybės problemos, siekiant atsakyti į klausimus, ką šiandien reiškia būti lietuviu; kokie bruožai ir kriterijai yra naudojami konstruojant lietuvių tautinę tapatybę; kokiais bruožais yra apibūdinamas žmogus, praradęs lietuviškumą; kokiam tautos tipui turėtume save priskirti; kokia yra tautiškumo mąstymo teorinė ir praktinė reikšmė. Straipsnis parengtas naudojant 2006 metais Socialinių tyrimų instituto atlikto tautinės tapatybės tyrimo (apklausos) rezultatus. Atliktas tyrimas atskleidė, jog daugumai respondentų nėra būdingi standartiniai identiteto aspektai, tokie kaip lietuviška kilmė, lietuviškų tradicijų ir papročių laikymasis, katalikų tikėjimo išpažinimas. Tautinis lietuvio identitetas pradedamas sieti su buvimu Lietuvos piliečiu, gyvenimu Lietuvoje, Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų gerbimu, lietuvių kalbos mokėjimu. Šie duomenys leidžia teigti, kad vis dar pasitaikantys įsitikinimai, kad lietuvių tautinė tapatybė priskirtina etniniam tapatybės tipui, nėra pakankamai pagrįsti, kaip ir apskritai dichotominis požiūris bei tautų klasifikacija, paremta šiuo požiūriu.Reikšminiai žodžiai: Atvirumas; Etninė tapatybė; Lietuviškumas; Pilietinė tapatybė; Sava grupė; Svetimų grupė; Uždarumas; Civic identity; Closeness; Ethnic identity; Ingroup; Lithuanianess; National identity; Openness; Outgroup.

ENThe article is based on quantitative research conducted by the Centre of Social Anthropology at Vytautas Magnus University in the spring of 2006. The main aim of the article is to answer the questions what people think while talking about "being Lithuanian" or, in other words, what it means "to be Lithuanian"; also, it seeks to identify the main features/markers of the Lithuanian national identity, to describe the changing concept of "Lithuanian-non-Lithuanian", also the respondents' point of view on emigration and the possibilities of non-Lithuanian background people to become Lithuanian. The theoretical framework of the article is based on the deconstructivist paradigm where the dichotomy of national identity, categorized as "ethnic" or "civic", is criticized, and an alternative of identity realization as "open" or "closed" is proposed instead. [From the publication]