Mindaugo Urbaičio muzika kino filmams (1976–2002)

LTStraipsnyje aptariama Mindaugo Urbaičio muzika filmams "Takai šalia magistralių" (1976), "Barbora Radvilaitė" (1982), "Medis" (1983), "Rytoj, 11 valandą ryto" (1985), "Benjaminas Kordušas" (1986), "Vilius Karalius" (1988), "Sukultas ąsotis" (1992) ir "Kernavės archeologai" (2002), taip pat analizuojamos jos sąsajos su kompozitoriaus kitų žanrų muzika. Svarstomas ir M. Urbaičio filmų muzikos pobūdis bendrame lietuvių šio žanro muzikos kontekste. Objektas gvildenamas taikant istorinį aprašomąjį metodą, į jį žvelgta istoriškai, bendrais bruožais aprašyta, kas, kur, kaip buvo kurta, su kuo bendradarbiauta ir pan. Dėmesys sutelktas į partitūrų stilių. Bandoma tyrinėti, ar filmų partitūrose susikristalizavusių stilistinių idėjų nėra kitų kompozitoriaus žanrų muzikinėje kalboje ir atvirkščiai, norima nuosekliau įvesti kompozitoriaus filmų muziką į kitų mūsų kompozitorių šio žanro muzikos kontekstą. Pagrindiniai svarstymo šaltiniai yra kompozitoriaus rankraščiai. M. Urbaitis filmų muzikoje visumą konstruoja bendra intonacija, jos diktuojamomis tembro spalvomis, charakteristikomis, muzikinių epizodų bendrybes sustiprina ir faktūros instrumentuotė. Filmų muzika turi savo išskirtinę spalvą, pobūdį, dramaturgiją, joje kompozitorius tebėra ištikimas minimalizmui.Reikšminiai žodžiai: M. Urbaitis; Muzika; Filmas; Kompozicinė technika; Minimalizmas; Rekompozicija; Interpretacija.

ENThe article examines Mindaugas Urbaitis’s musical scores to the following motion pictures: "Takai Šalia Magistralių" (1976), "Barbora Radvilaitė" (1982), "Medis" (1983), "Rytoj, 11 Valandą Ryto" (1985), "Benjaminas Kordušas" (1986), "Vilius Karalius" (1988), "Sukultas Ąsotis" (1992) and "Kernavės Archeologai" (2002), provides the analysis of the relation of the said musical scores with the music of other genres, written by the same composer and also discusses the character of motion pictures musical scores, written by M. Urbaitis in the general context of Lithuanian music of the genre. The subject is examined by applying the historical descriptive method, the subject is viewed upon historically, the article, in general terms, describes what, where and how was composed, who the composer cooperated with, etc.. The attention is dedicated to the style of the scores. Attempts are made to examine whether the stylistic ideas, which crystallized in his scores are also present in the musical language of other genres of the composer, and vice versa, to enter Urbaitis’s scores into the musical context of other Lithuanian composers of the genre. The main sources for discussion are the composer’s manuscripts. In his scores M. Urbaitis constructed the entirety according to a common tune, its colors, characteristics, the instrumentation of the facture strengthened the commonality of the musical episodes. The scores have their own exceptional color, character, drama, and the composer always stuck to minimalism.