Filosofų dialogas su rašytojais : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Jūratės Baranovos studija "Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos" - straipsnio autorė teigia, kad monografija žymi posūkio tašką lietuvių filosofinėje kultūroje. Baranova postuluoja, kad filosofija nesutampa su literatūra, kaip ir literatūra neredukuojama į filosofiją, tačiau įžvelgia net penkias galimas filosofijos ir literatūros suartėjimo trajektorijas. Pirmajame skyriuje svarstomi du galimi filosofų požiūriai į literatūrą kaip kultūros raišką, iš esmės nesiskiriančią nuo filosofijos. Filosofija neįgyja jokio pranašumo kitų dviejų atžvilgiu, todėl literatūrą galima traktuoti kaip lygiavertę mąstymo formą. Mintis nuolat siekia heterogenezės, nors esama kūrybos išraiškų netapatumo: filosofijai būdinga kurti konceptus, o menui, šiuo atveju, literatūrai - afektus ir perceptus. Ši kūryba svyruoja tarp dviejų kraštutinumų, arba tarp to, ko tiek filosofija, tiek literatūra siekia išvengti - klišių atkartojimo arba pasinėrimo į chaosą. Baranovos dialogas su Vakarų filosofais yra lygiavertis, ji sugeba į postmodernizmą žvelgti savitai, iš šalies, iš atitinkamo teorinio nuotolio. Būtent tai leidžia autorei pamatyti ir šiuolaikinę Lietuvos filosofiją gana netikėtu rakursu. Arvydas Šliogeris šioje knygoje traktuojamas kaip vienas, gal net vienintelis, originalus postmoderniosios filosofijos Lietuvoje kūrėjų. Šliogerio eseistiniame, aistros prieštaravimų persmelktame filosofavime autorė įžvelgia postmodernaus filosofavimo apraiškas. Knyga liudija autorės erudiciją ir drąsą peržengti disciplinų ribas, gyvą santykį su filosofija.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos filosofija; Literatūra; Postmodernus diskursas; Lithuanian philosophy; Literature; Postmodern discourse.

ENIn her monograph Philosophy and Literature: Contrapositions, Parallels, Intersections, Jūratė Baranova analyses the problem of the relationship between philosophy and literature, which has become very relevant in the postmodern discourse. She posits that philosophy does not coincide with literature and that literature cannot be reduced to philosophy. Still she finds as much as five possible points where philosophy and literature approach each other. The first chapter "The Philosopher and the Writer" gives the methodological ground and the jumping-off point for the analysis of the problem. This chapter deals with two possible approaches to literature that view literature as a similar kind of cultural expression as philosophy. Each approach proclaims the experience of the parallelistic writing of texts (Derrida) or the structuring of the chaosmos (Deleuze). Derrida and Deleuze also return in the third chapter of the book in which Baranova considers different postmodern receptions of Marcel Proust and Franz Kafka. The second chapter of the book "The Philosopher or The Writer" deals with the phenomenon of when the same author is both a philosopher and a writer. Baranova's theoretic works show a specific interest in the contemporary philosophy. Her originality lies in her capacity to maintain a theoretical distance and yet to create a special approach to postmodernism. This enables her to see the contemporary Lithuanian philosophy in a very unexpected way. [From the publication]