Lietuvių vedybų, šeimos vaisingumo,seksualinių santykių dievybių autentiškumo klausimu.

LTRašytiniuose šaltiniuose yra paliudytos dvi jaunimo, meilės, santuokos globa besirūpinančios dievybės Pizius ir Gandus, kurias XVI a. mini J. Lasickis ir dėl kurių autentiškumo iki šiol nesutariama. Šiame straipsnyje, remiantis rašytiniais šaltiniais bei XIX-XX a. tyrinėtojų darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos šaltinius, aptariama dievybių Gandus ir Pizius autentiškumo problema, jų vardų kilmė, funkcijų pobūdis; analizuojami šioms dievybėms priskirtinų apeigų pėdsakai papročiuose, tautosakoje; ieškoma analogijų kitų tautų mitologijoje bei krikščioniškoje tradicijoje. Gandaus (Gondaus) ir Piziaus autentiškumo naudai liudija kitų tautų dievybės bei XVI-XX a. pradžios lietuvių tikėjimai, papročiai, tautosaka. Daugelis tautų turi meilės, vedybų ar bent vaisingumo dievybes. Minėtini Babilono-Asirijos Ištarė, Egipto Izidė, graikų mitologijoje - Afroditė ir Erotas, romėnų - Venera ir Kupidonas, skandinavų - Frėja, slavų - moterų dievybė Mokoš, kuri galbūt rūpinosi iniciacijų, vedybų, nuotakų vaisingumo reikalais. Erotinės simbolikos gausu ir lietuvių liaudies papročiuose bei tautosakoje. Siekiant susirasti vedybų partnerį ir susilaukti sveikų palikuonių, buvo pasitelkiama meilės magija kalendorinių švenčių metu, vaisingumą skatinančios apeigos bei simboliai vestuvių, gimtuvių, krikštynų papročiuose. Tad nieko stebėtino, jog tokiai svarbiai funkcijai atlikti ir žemaičiai turėjo net dvi dievybes. Ta pati tradicija išliko ir įsitvirtinus krikščionybei. Šeimą, santuoką, seksualinius santykius globojusių dievybių vietą užėmė, jų funkcijas perėmė šventieji globėjai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių dievybės; Mitologija; Santuoka; Vaisingumas; Lithuanian deities; Mythology; Mariage.

ENIn the written sources, there are just two deities concerned with the protection of youth, love and marriage: Pizius and Gandus, both mentioned in a rather fragmentary way by J. Lasicki in the 16th century. There is no general agreement on their authenticity. The basis of this article is written sources as well as work by investigators in the 19th and 20th centuries, aided by folklore, linguistic, archaeological, historical and other sources. The article discusses the problem of the authenticity of Gandus and Pizius, the origin of their names and the nature of their functions. The article analyzes traces of rituals ascribed to these deities left in traditions and folklore are, and it researches analogues in the myths of other nations and Christianity. As well as Lithuanian beliefs, traditions and folklore from the 16th to the beginning of the 20th century, deities of other nations speak in favor of the authenticity of Gandus (Gondus) and Pizius. Many nations, of course, have deities of love, marriage or at least of fertility. Among the better known are Ishtar of Babylonia-Assyria, Isis of Egypt and Aphrodite and Eros of Greek mythology, whom the Romans equated with Venera and Cupid (Amor), and Freyja, the goddess of fertility, love and beauty for the Scandinavians. The Greek god Priapus and the Scandinavian god Freyr appear in the form of the phallus (or the phallus is the dominant attribute); the women's deity Mokosh, who likely concerned herself with matters of initiation, marriage and the fertility of brides, was also known to the Slavs. [From the publication]