LTVisuomenę, ar socialinį darinį galima atskleisti jo metanaratyvu (metapasakojimu) t.y,, kuris gali būti talpus kultūrine prasme, taigi, teigti prielaidas socialinei interpetacijai ir legitimizacijai. Pasakojimas apibūdinamas dviem aspektais: pasakojimo informacinio turinio ir pasakotojo, arba naratoriaus, interpretacinėmis funkcijomis ir/ar savybėmis. Socialinių permainų metais vyksta kova ne tik dėl politinės, ekonominės ar karinės galios, bet ir dėl tam tikro naratyvo, tikro (ar menamo) naratoriaus įteisinimo. [Iš leidinio]
ENA society or a social entity may be described by its meta-narrative (meta story), which may be culturally spacious and thus contain the premises for social interpretation and legitimation. A narrative is characterised by two aspects: the information content of the story or by the interpretational functions and/or qualities of the narrator or the story teller. Periods of social changes involve not only the struggle for political, economic or military power but also for establishing the legitimacy of a particular narrative and a real (or imaginary) narrator.