Lietuvos demografinis nuosmukis XX a. pabaigoje: demografinės pusiausvyros praradimas, krizė ar šokas?

LTPrasidėjus socialinėms ekonominėms transformacijoms Lietuvoje iš esmės keičiasi ir demografiniai procesai (gimstamumas, mirtingumas, migracija). Gimstamumas nukrito gerokai žemiau ribos, galinčios užtikrinti kartų kaitą. Iš esmės keičiasi šeimos institutas. Jaunimas vis labiau pripažįsta šiuolaikinį šeimos modelį, kurio vienas pagrindinių bruožų - šeimos kūrimas nesiejamas su vedybomis. Mirtingumo lygis kinta. Vyrų mirtingumo lygis šiuo metu yra aukštesnis nei prieš keturiasdešimt metų. Pasikeitė ne tik migracijos kryptys, srautai, apimtys, bet ir vyraujantys tipai. Po nepriklausomybės atkūrimo oficialieji emigracijos srautai, nuvilniję Rytų ir Vakarų kryptimis, aprimo. Legalius, oficialius ilgalaikius emigracijos srautus keičia nelegalūs trumpalaikiai. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios pirmą kartą taikiu metu pradėjo mažėti Lietuvos gyventojų skaičius. Kas lemia šius esminius demografinius pokyčius? Ką jie reiškia; demografinės pusiausvyros praradimą ar sudėtingesnę demografinę būseną? Į šiuos klausimus bandoma atsakyti straipsnyje. [Iš leidinio]

ENWith the start of the economic transformations in Lithuania, the demographic processes (fertility, mortality, migration) have been undergoing essential changes, too. Fertility has dropped well below the level ensuring the replacement of generations. The family institute has been basically changing. Among the young people, a modern family pattern, with family making not related to marriage as one of its essential features, has been gaining strength. The level of mortality has been fluctuating. The mortality of males is higher than forty years ago. In migration, not only the trends, flows and volumes, but also the dominant types have changed. After the regained independence, the legal eastward and westward flows of emigration have subsided. Legal, official and longterm emigration flows have been replaced by illegal and short-termed ones. For the first time in the peaceful period of Lithuania’s history, the number of the Lithuanian population has been declining since the last decade of the 20th century. What is the force that determines these essential demographic changes? What do these changes signify: a loss of the demographic equilibrium or even a more complicated demographic state? The paper offers answers to these questions. [From the publication]