M. P. Karpio politinė koncepcija: rusoistinis atolėpis į Abiejų Tautų Respublikos realijas

LTIš kitų Apšvietos epochos brandos tarpsniu į filosofiją ėjusių šviesuolių, kurių paprastai buvo sukama į fiziokratizmą, Mauricijaus Pranciškaus Karpio (1749-1817) - Žemaitijos atstovo Ketverių metų seime, 1794 m. sukilimo veikėjo, publicisto, kultūrininko - išsiskirta rusoistine orientacija. Į jo refleksijų priešakį prasiveržta politinių problemų, iš kurių, nors ir ne itin sistemingai gvildenamų, susiklostyta gan kryptingos politinės koncepcijos. Nors M. P. Karpio gilintasi visų pirma į praktines valstybės sanklodos, jos valdymo problemas, jo politinės koncepcijos daugiau ar mažiau remtasi filosofinėmis prielaidomis. Iki šiolei M. P. Karpio politinė koncepcija, kaip ir kitos jo filosofinės orientacijos grandys, nebuvo tyrinėjama. Lenkų raštijoje, kurioje susiklostyta rusoizmo Abiejų Tautų Respublikoje tyrinėjimų tradicijų, pagret su kitų J.-J. Rousseau sekėjų orientacija įtarpiais paskiromis pastabomis apžvelgiama ar bent paliečiama ir M. P. Karpio kūrybinė veikla, politinė orientacija, tačiau kol kas nebuvo einama į jos nuodugnesnius tyrinėjimus. M. P. Karpio politinės koncepcijos teorinės sąrantos ypatumai, sąsajos su J.-J. Rousseau politinės filosofijos nuostatomis, taip pat jos vieta to meto idėjinių linkmių santekyje - tokie būtų pagrindiniai tikslai, į kuriuos orientuojamasi šiame straipsnyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karpis; Apšvietos epocha Lietuvoje; Karpis; Enlightment in Lithuania.

ENMauricijus Pranciškus Karpis (1749–1817), a representative of Samogitia in the Four-Year Sejm, an activist of the uprising of 1794, a publicist and a cultural figure, distinguishes by Rousseauist focus among other intellectuals, who engaged in philosophy in the mature stage of the Age of Enlightenment and usually were inclined to Physiocracy. His reflections are based on political problems, which, although not analysed in a systemic way, result in fairly focussed political conceptions. Although Karpis primarily examined the practical set-up of the state, its management problems and political concepts, philosophical assumptions constitute the basis to a lesser or greater extent. Up to now, Karpis’s political concept, as well as other links of his philosophical focus have not been studied. Karpis’s creative activities, political orientation are fragmentally reviewed or at least touched upon by individual comments along with other followers of Jean-Jacques Rousseau in the Polish sources with the traditions of studying Rousseauism in the Polish-Lithuanian Commonwealth, however no detailed studies have been conducted up to now. The peculiarities of the theoretical set-up of Karpis’s political concept, the links with Rousseau’s political philosophy, as well as its place in the confluence of ideological trends of the time are the main aims focussed upon in this article.