Tautiškumas ir pilietiškumas civilizacijos bei globalizacijos iššūkių akivaizdoje

LTRemiantis šiuolaikine sociologine teorine mintimi bei kritiniu mąstymu, straipsnyje aptariami šiuolaikinės civilizacijos bei globalizacijos bruožai, dėmesį sutelkiant į negatyviąsias socialinio vyksmo puses. Aptariamas tautos, kaip socialinės organizacijos ypatingos formos, vaidmuo nūdienos pasaulyje. Pateikiama sociologinė tautiškumo bei pilietiškumo samprata, šių reiškinių dermės paieška ir vaidmuo įtvirtinant civilizuotumą ir pasipriešinant negatyviesiems globalizacijos palydovams. Straipsnio pabaigoje atskirai aptariami kai kurie lietuvių tautos ir jos valstybės integravimosi į Europos Sąjungą aspektai, visų pirma kreipiant dėmesį į neadekvatų humanitarinės bei socialinės minties vaidmenį, jos sumenkintas pozicijas; į refleksyviosios mąstysenos, taip pat lietuvių tautos valstybingumo teorinių kontūrų stygių. [Iš leidinio]

ENOn the basis of contemporary sociological thought and critical analysis, the article discusses selected features of contemporary civilization and globalization, especially the negative aspects of social changes. Nation is discussed as a specific form of social organisation in the contemporary world. The sociological understanding of nationhood and civicness is proposed; the harmony between the two is searched and their role in nurturing civility and counteracting the negative trends within globalisation is suggested. The author concludes with discussion of some specific aspects of Lithuanian nation and its integration into the EU: the inadequate and marginalized position of humanitarian and social thought, the lack of reflective thinking and the missing concept of the statehood are emphasized. [From the publication]