Literatūros semiotika

LTKnygos tikslas – parodyti gyvąją, diskutuojamą semiotikos dabartį, kuriame skirtingi požiūriai ne prieštarauja, o papildo vienas kitą. Išaugusi iš universitetinių paskaitų ir seminarų, knyga turi studijų knygos bruožų. Kai kurios aptariamų tekstų interpretacijos išaugo iš seminarinių diskusijų, o kai kuriuos tekstus semiotinei analizei pasirinko patys studentai. Semiotika – arba Greimo semiotika – autoriaus suprantama ne kaip kanonas, bet kaip organonas, ne kaip galutinių atsakymų sąrašas, bet kaip nenutrūkstantis ieškojimas. Teorinės prielaidos knygoje tikrinamos konkrečiais lietuvių literatūros tekstais, jų analize autorius bando parodyti analitinės reikšmės atpažinimo procedūras. Didžioji knygos dalis skirta bendrosios semiotikos nuostatoms, padedančioms griežčiau aprašyti literatūrinių reikšmių kūrimo prielaidas. Knygą sudaro penki skyriai. Pirmajame aptariamos Greimo semiotikos metodologinės nuostatos ir šios mokyklos santykis su Peirce‘o ir Lotmano semiotika. Antrajame pristatoma semiotinė naratyvumo teorija, papildant „standartinės“ Greimo semiotikos postulatus vėlesnėmis įžvalgomis. Trečiajame skyriuje svarstomi figūratyviosios raiškos ir „juslinės semiotikos“ klausimai. Ketvirtasis skyrius įtraukia sakymo problematiką, peržengiančią imanentiško pasakymo ribas. Penktajame skyriuje analizuojamos įvairios pasijų semiotikos atmainos. Autoriaus teigimu, literatūrinė semiotika siekia logiškai aprašyti literatūros reikšmes, vadovaudamasi instrumentais, išbandytais analizuojant patikimus literatūros tekstus, kurie tinkami paaiškinti ir nepopieriniam gyvenimui.Reikšminiai žodžiai: Erdvė; Figūratyvumas; Figūratyvus lygmuo; Laikas; Modalumas; Naratyvas; Prasmė; Reikšmė; Semiotika; Tekstas; Veikėjas; Ženklas; Character; Figuration; Figurative level; Meaning; Modality; Narrative; Semiotics; Sign; Signification; Space; Text; Time.

ENThe purpose of the book is to show the vivid and debated present of semiotics, where different approaches complement rather than contradict each other. The book, originating from university lectures and seminars, has some features of a study book. Some interpretations of the discussed texts evolved from seminar discussions, and students themselves chose certain texts for semiotic analysis. The author perceives semiotics or Greimas’s semiotics as an organon rather than a canon, as continuous search rather than the list of final answers. The book’s theoretical assumptions are checked by specific Lithuanian literary texts. The author attempts to show the procedures for recognition of the analytical value by their analysis. The largest part of the book is dedicated to the principles of general semiotics, which facilitate stricter description of preconditions for the creation literary values. The book consists of five chapters. The 1st one deals with the methodological provisions of Greimas’s semiotics and the relation of this school with the Charles Sanders Peirce’s and Yuri Lotman’s semiotics. The 2nd chapter presents the semiotic narrative theory complimenting the “standard” Greimas’s semiotic postulates with later insights. The 3rd chapter considers the issues of figurative expression and “sensual semiotics”. The 4th one involves the problems of saying exceeding the boundaries of immanent saying. The 5th chapter analyses varieties of the semiotics of passions. According to the author, literary semiotics is aimed at logical description of literary values based on instruments tried out when analysing reliable literary texts, which are also suitable for explanation of non-paper life.