Moterų mokslinės karjeros dinamika ir tendencijos Lietuvos akademinėje bendruomenėje

LTSociologinės feministinės perspektyvos pabrėžia, kad moters situaciją visuomenėje gali formuoti tiek subjektyvūs vidiniai individo, tiek objektyvūs išoriniai makrosocialiniai veiksniai. Tyrimų rezultatai rodo, kad tiek moterų situacijai visuomenėje apskritai, tiek moterų dalyvavimui konkrečiose socialinėse institucijose gali turėti pozityvios įtakos tokie veiksniai kaip ekonominis augimas ir sociokultūriniai pokyčiai, skatinantys visuomenės modernizaciją. Moterys į akademinę (mokslo) bendruomenę įėjo tik XX a.; tai gana naujas socialinis reiškinys, mažai apmąstytas ir ištirtas. Analizuojant moterų situaciją Lietuvos akademinėje bendruomenėje, buvo atlikta Švietimo ir mokslo departamento prie LR švietimo ministerijos pateikiamų duomenų apie dabartines habil. mokslo daktares statistinė analizė, kuri parodė, kad a) skirtingais laikotarpiais gimusių moterų mokslinės karjeros raida nėra vienoda ir kad b) pastebimos skirtingos moterų mokslinės karjeros raidos tendencijos atskirais jos etapais. Šie rezultatai leidžia teigti, kad moters mokslinę karjerą Lietuvos akademinėje bendruomenėje gali paveikti tiek visuomenės socialinės gyvenimo sąlygos, tiek skirtingais moters mokslinės karjeros etapais pasireiškiantys vidiniai, tik mokslo bendruomenei būdingi veiksniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokslininkė; Akademinė bendruomenė; Akademinė karjera; Female scientist; Academic community; Academic career.

ENFrom the point of view of feminist sociological perspectives, the position of woman in a society can be defined both by subjective (internal, idividual) and objective (external, macro-social) factors. Different studies show that such factors as economical growth and social-cultural changes (which are indicative of development of society) can significantly influence both women's participation in particular social institutions and in society in general. Since women have appeared in the scientific community only in the 20th century, social studies tackling this phenomenon are very scarce. In order to fill this gap at least partly, we have made a statistical analysis of a sample on women (n = = 188) possesing a secondary doctoral degree in Lithuanian academic community. The analysis revealed that women born during different periods of time had significant differences in their scientific carrier, and that different evolutionary factors and patterns came into play during different stages of their scientific carrier. This allows to conclude that scientific carrier of a woman can be influenced by external social factors acting in the society at large, as well as by internal social derivatives which are characteric-tic only of the scientific community. [From the publication]