Filosofijos mokymo programų kaita: nuo tarpukario iki šių dienų

LTStraipsnyje nagrinėjama filosofijos mokymo problema Lietuvos vidurinėse mokyklose. Straipsnio tikslas - apžvelgti tarpukario Lietuvos filosofijos programas ir jas susieti su filosofijos programomis šiandien, išryškinti pertrūkius, aptikti ir išryškinti naujoves. Analizuojama Dovydaičio gimnazinio mokymo suvoktis, jo vadovaujamos Saulės gimnazijos laikinoji filosofijos programa, bendroji filosofijos programa, A. Maceinos filosofijos programos projektas ir šiandieninės filosofijos mokymo programos. Dovydaičio redaguojamoje Lietuvos mokykloje skelbta Filosofijos laikinoji programa siūlė gana platų temų spektrą, nors realiai mokyklose daugiausiai buvo dėstoma logika ir psichologija. A. Maceina kritikavo Švietimo ministerijos 1936 m. patvirtintą programą. Jo pasiūlyta filosofijos programa buvo orientuota į moksleivių lavinimo pagilinimą, o pasaulėžiūrai formuoti išskirti du profiliai - gamtos filosofijos ir kultūros filosofijos. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, mokyklose vėl buvo atgaivintas filosofijos mokymas. 1994 m. R. Šerpytytė ir J. Baranova sukūrė Individualiąją filosofijos mokymo programą, kuri apėmė visus pamatinius klausimus ir siekė ugdyti kritiškumą. 2002 m. paskelbta bendroji filosofijos programa daugiau orientuota į antropologijos klausimus ir jų gvildenimą fenomenologiniu aspektu. Autorė pastebi, kad tiek tarpukario Lietuvos, tiek dabartinės filosofijos mokymo programos yra gan aukšto lygio, o filosofijos programa, būdama įvadiniu ir būtinai privalomu kursu vidurinėje mokykloje, gali pagelbėti keliant smunkantį Lietuvos universitetinių studijų lygį.Reikšminiai žodžiai: Filosofijos programos; Tarpukaris; Dabartis; Vidurinë mokykla.; Philosophy curriculum; Period between the two world wars; Nowadays; Secondary school.

ENThe article deals with the problem of philosophy teaching in Lithuanian secondary schools. An analysis of the philosophy curriculum from two different periods is carried out. Firstly, two curricula from the interwar period (between the two world wars) are investigated, when many great Lithuanian philosophers were working in different areas of pedagogy. One of them was developed by P. Dovydaitis, when he worked as headmaster of the "Saulės" gymnasium. He published his curriculum in the journal .Lithuanian School., which was edited by him. Greater attention is paid to an analysis of an other curriculum developed by another famous Lithuanian philosopher, A. Maceina. He criticised the curriculum approved by the Ministry of Education in 1936, and suggested a new content for the teaching of philosophy, emphasising the philosophy of nature and the philosophy of culture. The declaration of independence by Lithuania in 1990 encouraged educators to raise new ideas for the improvement of the philosophy curriculum. The first official curriculum was created in 1994 by R. Serpytyte and J. Baranova. In 1999 it was published as the Individual Curriculum of Philosophy, suggesting the study of the main questions of philosophy. In 2002 the National Secondary School Core Curriculum for was developed and published. It has a phenomenologically oriented content, directed to studies of anthropology. A comparative analysis of all the curricula is carried out, looking at the trends in the Lithuanian tradition of philosophy teaching. [From the publication]